Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas tikino, kad Kremliaus „misija“ – nuversti dabartinę valdžią Ukrainoje, o tam, kad būtų išvengta Trečiojo pasaulinio karo, Kremlius neva turi gauti maksimalias saugumo garantijas.
D. Medvedevas savo propagandinius pastebėjimus išsakė Kremliaus žiniasklaidai. Jis taip pat liudijo, kad nusiginklavimo susitarimai su Ukraina „šiuo metu yra nerealistiški ir nebūtini“.
„Kuo greičiau maksimalaus saugumo garantijos, kurios tiktų mūsų šaliai, bus pasiektos, tuo greičiau situacija taps normalia“, – teigė jis.
Kremliaus ruporo teigimu, jeigu saugumo garantijos nebus užtikrintos, „pasaulis balansuos ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio ribos ir branduolinės katastrofos“.
V. Putino marionetė taip pat pridūrė, kad Rusija savo ruožtu siekia nutraukti teisėtai išrinktos Ukrainos valdžios egzistavimą.
„Mes sutelksime visas įmanomas pastangas tam, kad „specialiosios operacijos“ [Rusijos pradėtas karas Ukrainoje] būtų pasiektas“, – propagandą skleidė V. Medvedevas.
Ukraina reikalaus pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pirmadienį Ukraina planuoja paraginti pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių.
„Rytoj oficialiai pareikšime savo poziciją. Turime labai paprastą klausimą: ar Rusija turi teisę likti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare ir apskritai būti Jungtinėse Tautose? – teigė jis, kalbėdamas vėlai sekmadienį per nacionalinę televiziją. – (…) Turime įtikinamą ir pagrįstą atsakymą – ne, neturi.“
D. Kuleba sakė, kad klausimas dėl nuolatinės veto teisę turinčios Rusijos vietos JT Saugumo Taryboje, kurią taip pat turi Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija, jau svarstomas diplomatiniuose sluoksniuose.
„Šie klausimai dar nėra aptariami spaudos konferencijose ir viešuose valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimuose, tačiau žemesniame lygmenyje žmonės jau kelia klausimą, kokia turėtų tapti Rusija, kad nekeltų grėsmės taikai ir saugumui“, – teigė jis.
Galingąją Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, kuriems pavesta spręsti pasaulines krizes įvedant sankcijas, suteikiant leidimą kariniams veiksmams ir tvirtinant JT chartijos pakeitimus.
Tačiau nuolatinis penketukas, turintis veto teisę, galinčią užblokuoti bet kokią rezoliuciją, atspindi Antrojo pasaulinio karo pabaigos galios dinamiką.
Šalys jau seniai prašo reformuoti Saugumo Tarybą, o kai kurios kritikuoja nepakankamą Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių atstovavimą, kai kalbama apie nuolatines vietas.
Be to, vienas veto teisę turintis narys gali paversti šį organą neveiksniu, kaip galima buvo pamatyti vasario mėnesį, kai diplomatai skaitė iš anksto parengtus pareiškimus, Rusijai pradėjus bombarduoti Ukrainą.
Rugsėjį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pritaria Saugumo Tarybos plėtrai ir tam, kad ji „taptų labiau įtrauki“ – tai buvo retas Vašingtono raginimas imtis veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad George’o W. Busho administracijos laikais amerikiečių sostinė apėjo Tarybą ir įsiveržė į Iraką.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vakarų galybės, siekdamos užtikrinti, kad Rusija neblokuotų Saugumo Tarybos posėdžių, griežtai laikėsi JT procedūrinių taisyklių.
Siekdamos pasmerkti Kremliaus veiksmus, jos kreipėsi į kitą JT instituciją – 193 narių Generalinę Asamblėją.
