Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos laikinąją reikalų patikėtinę Virginiją Umbrasienę ir pareiškė protestą dėl „provokacinių Lietuvos veiksmų“, kuomet nuo birželio 18-osios buvo uždrausta tranzitu į Kaliningrado sritį gabenti ES sankcijų sąraše atsidūrusias prekes.
Diplomatinės misijos atstovei buvo pareikštas „ryžtingas protestas“ dėl draudimo geležinkeliais vežti tam tikrą produkciją tranzitu per Lietuvos teritoriją. Rusijos URM komentare nurodoma, kad buvo pareikalauta „nedelsiant atšaukti draudimus“.
Taip pat skelbiama, kad Rusija Lietuvos, kuri laikosi Europos Komisijos nutarimų, veiksmus vadina „provokacinėmis priemonėmis, kurios pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus“.
„Pareiškėme, kad jei artimiausiu metu tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus pilnai atstatytas, tai Rusija pasilieka teisę veikti ginant savo nacionalinius interesus“, – rašoma Rusijos URM pranešime.
Balandžio 20 dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas Europos Sąjungos (ES) ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
Rusijos politikai ir propagandinė televizija taip pat užsipuolė Lietuvą dėl sprendimo neleisti tranzitu gabentis ES sankcijų sąraše esančių prekių į Kaliningradą. Rusijos atstovų teigimu, tai yra grubiausias tarptautinės teisės pažeidimas ir žada reaguoti.
„Lietuvos rankomis NATO pradeda Rusijos regiono blokadą. Tai yra tiesioginė agresija prieš Rusiją, būsime priversti gintis“, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Andrejus Klimovas.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų.
