Rusija uždaro pagrindinį dujotiekį į Europą: šalys ruošiasi blogiausiam

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pirmadienį pradeda 10 dienų truksiančius dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus. Vis dėlto Vokietija ir kitos Europos šalys su įtampa laukia, ar po to dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „Reuters“.

Šie darbai buvo suplanuoti iš anksto, tačiau Europa baiminasi, kad Rusijos ir Vakarų santykiams suprastėjus, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai užsukti dujų sklendes.

„Susidūrėme su beprecedente situacija – viskas įmanoma“, – savaitgalį kalbėjo Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas.

„Gali būti, kad dujos vėl pradės tekėti, netgi didesniu kiekiu nei anksčiau“, – sakė jis.

Vis dėlto kartu R. Habeckas įspėjo, kad Europa vis tiek turi ruoštis blogiausiam.

Pastarosiomis dienomis daugybė vokiečių gauna ne itin malonius laiškus, rašo DW. Sparčiai augant energijos kainoms, nuomotojai bei nekilojamojo turto valdytojai didina šildymo išlaidų tarifus.

Turbinų kausimas

Savaitgalį Vokietijai pavyko išspręsti vieną klausimą – Kanada sutiko grąžinti turbinas, reikalingas dujotiekiui „Nord Stream 1“ eksploatuoti, rašo „France 24“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo atstovą spaudai sekmadienį pasveikino žingsnį grąžinti įrenginius.

Rusija reikalavo įrenginius grąžinti prieš padidinant tiekimą, tačiau Ukraina praėjusią savaitę apkaltino Berlyną pasidavus Rusijos „šantažui“. Maskva sako, kad dujų tiekimas sumažėjo dėl remonto darbų, o ne dėl karo Ukrainoje.

Per pastarąsias savaites Maskva tiekimą Vokietijai sumažino 60 proc., o Berlynas šį sprendimą pasmerkė kaip „politinį“.

Dujų tiekimo sumažinimas turėjo neigiamą poveikį tiekimui kelioms ES valstybėms. Lenkijai ir Bulgarijai dujų tiekimas buvo iš viso nutrauktas.

 

Berlynas aiškino, kad dėl techninių priežasčių „Gazprom“ būtų sunku visiškai nutraukti tiekimą per „Nord Stream“.

Kaip sakė R. Habeckas, „tai nėra tarsi vandens čiaupas“, kurį galima paprasčiausiai užsukti arba atsukti.

„Nord Stream 1“ yra ilgiausias pasaulyje povandeninis dujotiekis, einantis iš Rusijos į Vokietiją ir veikiantis jau dešimtmetį.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija sustabdė antrojo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, nes padidėjo nuogąstavimai dėl Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų tiekimo.

Net ir dabar ilgalaikis dujotiekio nutraukimas smarkiai paveiktų Vokietiją ir jos ES kaimynes, pagilintų energetikos krizę, mat dėl neaiškios situacijos kyla kainos.

Ruošiasi blogiausiam

Vokietija iš Rusijos šiuo metu importuoja apie 35 proc. dujų, iki karo Ukrainoje importavo 55 proc.

„Nord Stream“ interneto svetainėje nurodoma, kad į Vokietijos miestą Liubminą atkeliaujančios dujos toliau siunčiamos į Belgiją, Daniją ir Prancūziją, taip pat į Didžiąją Britaniją ir Nyderlandus.

Vokietijos pramonė yra labai pažeidžiama dėl dujų trūkumo, o cheminių medžiagų prekybos grupė VCI teigia, kad jau ruošiasi „blogiausiam“. Valdžios institucijos jau aptaria galimybę, kad tiekimą teks normuoti.

Jei tiekimas visiškai nutrūktų, Vokietijos tarptautinė chemijos įmonė BASF svarsto galimybę atleisti dalį iš maždaug 100 tūkst. darbuotojų.

„Jei daugiau negausime rusiškų dujų… dabartinių atsargų užteks tik vienam ar dviem mėnesiams“, – įspėjo Vokietijos energetikos reguliavimo institucijos vadovas Klausas Miuleris.

Ketvirtadienį Vokietijos parlamentas patvirtino planą, kuriame numatyta apriboti žiemos šildymą iki ne daugiau kaip 20 laipsnių ir sumažinti karšto vandens tiekimą atskiruose biuruose.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer