Rusijos konstitucinis teismas sekmadienį „palaimino“ anksčiau Rusijos prezidento, parlamentarų ir okupuotų Ukrainos teritorijų statytinių parašus ant dokumentų, tvirtinančių jų aneksiją prie Rusijos Federacijos.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
15:08 | Popiežius sako apgailestaujantis dėl Ukrainos teritorijų aneksijų, ragina nutraukti karą
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Kremliaus šeimininką nutraukti karą, o Ukrainos prezidentą – būti atvirą deryboms.
„Labai apgailestauju dėl tolimesnių tarptautinės teisės principams prieštaraujančių veiksmų pastarosiomis dienomis, sukūrusių labai sunkią situaciją. Tai didina branduolinio eskalavimo riziką, nuogąstavimą dėl nekontroliuojamų ir katastrofiškų padarinių pasauliniu lygiu“, – sakė jis per sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldą.
Jis prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – „būti atviram rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.
Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę „daryti viską, kas įmanoma, kad vykstantis karas būtų užbaigtas nesileidžiant į pavojingus eskalavimus“, ir remti bet kokias pastangas išspręsti konfliktą dialogu.
Tai pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai argentinietis popiežius savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.
Pranciškus nuo pat invazijos pradžios stengėsi užmegzti dialogą su Maskva, smerkdamas „žiaurų ir beprasmį karą“.
15:05 | Susigrąžinusi strategiškai svarbaus Lymano kontrolę, Ukraina tęsia kontrpuolimą
Rusija sekmadienį „dronais-mirtininkais“ užpuolė Ukrainos prezidento gimtąjį miestą, o Ukraina, susigrąžinusi strategiškai svarbaus rytinio miesto kontrolę, tęsia kontrpuolimą.
14:16 | Rusijos konstitucinis teismas skelbia tvirtinantis aneksiją: viskas tvarkinga ir atitinka Rusijos įstatymus
Teismas įvardijo ir datą, kada okupuotos teritorijos „baigs savo integracinį procesą“ – 2026 m. sausio 1-ąją. V. Putinas praėjusį penktadienį pasirašė dokumentą, kuriuo yra aneksuojamos keturios Rytų Ukrainos sritys, tačiau šiuo metu Rusijos kariuomenė kontroliuoja tik dalį jų.
Lymano miestas spėjo pabūti „Rusija“ vos vieną parą, jau spalio 1-ąją buvo atsiimtas Ukrainos kariuomenės, o spalio 2-ąją Ukrainos prezidentas oficialiai paskelbė, kad visas miestas jau kontroliuojamas ukrainiečių pajėgų.
13:51 | Rusijos KT: sutartys dėl okupuotų Ukrainos sričių aneksijos atitinka konstituciją
Rusijos Konstitucinis teismas sekmadienį pripažino teisėtomis prezidento Vladimiro Putino pasirašytas sutartis dėl keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, teigiama internete paskelbtuose teismo dokumentuose.
Teismas nusprendė „pripažinti… kaip atitinkančius Rusijos Federacijos konstituciją“ susitarimus dėl Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.
Penktadienį Kremlius keturis okupuotus Ukrainos regionus paskelbė Rusijos dalimi.
Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.
13:43 | Zelenskis: Lymane visiškai nebeliko Rusijos karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad svarbus šalies rytuose esantis Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.
„Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas. Ačiū mūsų kariams!“ – sakė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.
V. Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.
„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
12:47 | Lietuvos ir dar aštuonių valstybių prezidentai išreiškė paramą Ukrainai dėl narystės NATO
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su dar aštuoniais regiono valstybių vadovais sekmadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Ukrainos narystei NATO ir pakartojo paramą šalies suverenumui bei teritoriniam integralumui.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Čekijos, Makedonijos ir Juodkalnijos prezidentai bendrame pareiškime pabrėžė nepripažįstantys ir niekada nepripažinsiantys Rusijos bandymų aneksuoti bet kurias Ukrainos teritorijas taip pat išreiškė tvirtą palaikymą 2008 metais Bukarešte įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtam sprendimui dėl būsimos Ukrainos narystės.
Aštuonių valstybių vadovai pareiškime taip pat pareikalavo Rusijos nedelsiant pasitraukti iš visų okupuotų teritorijų bei paragino visus sąjungininkus ženkliai padidinti karinę pagalbą Ukrainai.
Bendrame vadovų pareiškime taip pat teigiama, kad karo nusikaltėliai privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patraukti atsakomybėn.
10:36 | Ukraina: pasiekta nauja riba – viso nukauta daugiau nei 60 tūkst. rusų karių
Pasiekta nauja psichologinė riba – Rusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios vasario 28-ąją neteko daugiau nei 60 tūkst. karių, skelbiama UNIAN.
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad bendri rusų nuostoliai nuo vasario 24-osios siekia 60110 žmonių. Per pastarąją parą rusai neteko dar 500 žmonių, daugiausiai – Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis, kur bandyta nesėkmingai prasilaužti.
Maža to, vien per pastarąją parą, Ukrainos pajėgų skaičiavimais, Rusija neteko 23 tankų, 26 šarvuočių, 8 artilerijos sistemų ir 6 bepiločių.
10:00 | Iš rusų konclagerio ištrūkęs Mychailo: pavalgyti turėdavome per 30 sekundžių
Rusijos nelaisvėje kelis mėnesius išbuvęs jūrų pėstininkas Mychailo Dianovas papasakojo apie jam ir jo kolegoms tekusius išbandymus: jie buvo mušami, kankinami ir marinami badu.
09:52 | Ukrainą su iš anksto neskelbtu vizitu aplankė Vokietijos gynybos ministrė
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šeštadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, Kyjivui raginant Berlyną atsiųsti jam kovinių tankų.
Ch. Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Jame nenurodoma, kiek laiko truko kelionė. Socialiniame tinkle „Twitter“ ministrė pranešė, kad susitiko su savo kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu.
Iki šiol nė viena NATO šalis Ukrainai nepristatė vakarietiškų kovinių tankų.
Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisako tai padaryti.
O. Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.
Ch. Lambrecht pakartojo šią poziciją Odesoje: „Visada tarsimės su savo partneriais dėl to, ko reikia Ukrainai.“
„Šiandien susidariau įspūdį, jog šiuo metu svarbiausia yra oro gynyba ir artilerija“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ARD.
Ji taip pat pridūrė, kad matė, kaip „gyventojus kankino bepiločiai orlaiviai“.
Ch. Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją.
Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.
„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.
O. Scholzas lankėsi Ukrainoje birželį, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Kyjive viešėjo du kartus.
09:32 | Ukrainos kariuomenė: per naktį numušti 5 iš 7 paleistų iraniečių dronų
Odesos administracijos vadovas Serhijus Bratčukas pranešė, kad naktį į spalio 2-ąją okupacinės pajėgos paleido 7 bepiločius „Shahed 136“, tačiau 5 iš jų numušė Ukrainos kariuomenės oro gynybos sistemos.
08:59 | Rusai atakavo Zaporižę: buvo paleistos keturios raketos
Rusijos kariuomenė oro gynybos sistemos S-300 raketomis atakavo Zaporižę, patvirtino vietos administracijos atstovai. „Priešas atakavo srities centrą ir apylinkes. Duomenys apie nukentėjusiuosius ir sunaikinimus yra tikslinami“, – pranešė Zaporižės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
Skelbiama, kad į patį miestą ir jo priemiesčius, į pramoninę infrastruktūrą, pataikė keturios S-300 oro gynybos sistemos raketos.
08:28 | Putino tiesioginio įsikišimo į strategijos kūrimą pasekmės
Šiuo metu Rusijos prezidentas, kuris pastaraisiais mėnesiais galimai yra pats perėmęs tiesioginį vadovavimą savo kariuomene Ukrainoje, yra pasirinkęs išsaugoti pietines pozicijas Ukrainoje, o ne Luhansko srities žemes. JAV analitikų iš Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, Rusija ir toliau stiprina savo pozicijas Chersone bei Zaporižėje, nepaisant visiško subyrėjimo Charkivo kryptimi, o pastarosiomis dienomis ir Lymane.
Ekspertai pažymėjo, kad toks sprendimas „faktiškai neabejotinai buvo priimtas paties V. Putino, o ne karinės vadovybės“.
Spalio 1-ąją, po įnirtingų savaitę trukusių mūšių, Ukrainos kariuomenė išlaisvino strategiškai svarbų Lymaną. Tai įvyko praėjus vos dienai po to, kai V. Putinas paskelbė aneksuojantis keturias Ukrainos sritis, įskaitant ir Donecko, kur ir yra Lymano miestas.
