Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.
Merai grasina, kad žmonėms mažins net pašalpas, tačiau Vyriausybė priekaištų girdėti nenori – esą savivalda surenka viršplanines gyventojų pajamų mokesčio pajamas, tad pinigų turi užtekti.
Mažiau nei 6 tūkst. gyventojų turinčioje Kazlų Rūdoje sprendimus priiminėja 21-as žmonių išrinktas tarybos narys. Pasak mero, vasarą taryba į posėdžius rinkosi vos keletą kartų, tačiau nuo liepos alga kiekvienam didėjo maždaug 4 kartus – iki tūkstančio eurų popieriuje. Tačiau rajono biudžetas liko toks, koks sudėliotas metų pradžioje.
„Mums teko savavališkai pasididinti GPM planą biudžete. To šiaip neturėtume daryti be Seimo ir Vyriausybės perskirstyto biudžeto, bet nebuvo kitos išeities, turėjome sumokėti pirmuosius 25 tūkst. eurų už vieną mėnesį tarybos nariams“, – tikino Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Seimas fiksuotą, penktadalį mero algos siekiantį, tarybos narių atlyginimą nuo liepos įvedė po vadinamojo čekių skandalo tam, kad vietos politikams nebekiltų pagunda rinkti svetimus degalų čekius ir už juos gauti kompensacijas iš savivaldybės. Kadangi nuo naujos kadencijos ženkliai augo ir merų atlyginimai, skirtumai tarp ankstesnių ir dabartinių išmokų tarybos nariams išaugo kelis ar net keliolika kartų. Aštuonios savivaldybės jau skundžiasi Finansų ministerijai, kad neturi lėšų.
„Kas bus toliau, nežinau, nes rugpjūčio mėnesį GPM nebesurenkame tiek, kiek buvo planuota. Aišku, mėnuo dar nesibaigė, bet trūksta 100 tūkst. eurų. Tai mes dar kartą kreipsimės į Finansų ministeriją ir Vyriausybę, kad netinka jų atsakymas, jog turėtume mokėti atlyginimus tarybų nariams iš padidėjusių GPM įplaukų“, – perspėjo meras M. Varaška.
„Šiuo metu susidaro 250 tūkst. eurų skirtumas. Nežinau, mes diskutuojame su administracija iš ko dabar turėtume nuimti – ar nuo socialinių pašalpų, ar nuo švietimo“, – teigė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis aiškino, kad atseikėti daugiau pinigų savivaldai turėtų centrinė valdžia.
„Visoms savivaldybėms būtų padidintas procentas GPM, kuris tenka savivaldybėms. Tai būtų kaip kompensacija dėl priimtų sprendimų“, – kalbėjo A. Klišonis.
Finansų ministerija atkerta, kad savivaldybių aruodai visai ne tušti.
„Pirmiausia, savivaldybės disponuoja ankstesniais metais nepanaudotų lėšų likučiais, kurie šių metų pradžioje sudarė net 490 mln. eurų. Kitas galimas lėšų šaltinis yra geriau vykdomas šių metų pajamų planas. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį bendrai į visų savivaldybių biudžetus įplaukė beveik 200 mln. eurų arba beveik 17 proc. daugiau GPM“, – tikino finansų viceministras Darius Sadeckas.
„Ne, mes nesurenkame daugiau. Visi puikiai žino, kad mažosios savivaldybės yra dotuojamos ir yra taip, kaip yra“, – taip ministerijai atsakė Ž. Pinskuvienė.
Ar atsižvelgs į merų pageidavimą gauti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, ministerija dar spręs.
„Tai galėtų būti vienas iš klausimų, kurį svarstysime rengdami kitų metų biudžetą, šiuo metu rengiame ekonominės raidos scenarijų. Dar ankstoka apie tai kalbėti“, – sakė D. Sadeckas.
Kai kuriems merams kliūva ir pačių tarybos narių darbo užmokesčių dydžiai. Pagal naują tvarką, kas mėnesį tarybų nariai gauna nuo maždaug 500 eurų mažose savivaldybėse iki 1,5 tūkst. eurų sostinėje.
„Dabar tu tik pradedi dirbti keturis mėnesius ir tau iš dangaus nukrenta 680 eurų, o kitose savivaldybėse net daugiau lėšų. Čia jau yra nesąžininga“, – įsitikinusi Ž. Pinskuvienė.
Širvintų rajono merė mano, kad didinti užmokesčius reikėjo nuo dar vėlesnės kadencijos ir biudžetus tam paruošti iš anksto. Pasak Kazlų Rūdos mero M. Varaškos, Seimas turėtų leisti įstatyme numatyti, kad vietos politikų alga siektų ne 20 proc. mero algos, o „iki 20 procentų“. Kiek išgali mokėti, esą nuspręstų pačios savivaldybės.
„Kalbamės su tarybos nariais, jie irgi suvokia, kad 2 ar 3 darbo valandos neturėtų kainuoti tūkstančio eurų. Aš drįsčiau svarstyti, kad mažesniuose miestuose tarybos nario darbo užmokesčio optimali suma galėtų būti 300–400 eurų į rankas“, – teigė Kazlų Rūdos meras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad merai nesiūlo susimažinti savo algų, kalba tik apie tarybos narių uždarbius.
„Iki“ reiškia ir vienas procentas, tai gali atsirasti pačių įvairiausių situacijų savivaldybėse. Bando pamenkinti savivaldybės tarybos narių indėlį, pasakydami, kad susirenka vos kelis kartus per mėnesį ir panašiai. Tarybos nario darbas ir atsakomybė neturėtų būti nuvertinama“, – kalbėjo M. Lingė.
Prieš pokyčius kai kur tarybų narių išmokos siekė vos keliasdešimt eurų per mėnesį.
