Seimas antradienį įteisino atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, kuris sudarys 20 proc. nuo konkrečios savivaldybės mero darbo užmokesčio. Toks atlyginimas per mėnesį sudarys nuo 605 iki 756 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje.
Šios pajamos bus traktuojamos kaip darbo užmokestis ir bus pradedamos mokėti nuo šių metų liepos, jei įstatymo pakeitimą pasirašys prezidentas. Už teisės akto priėmimą balsavo 116 Seimo narių, prieš buvo 2 parlamentarai ir 9 politikai susilaikė.
Opozicijos atstovui, komitetų ir komisijų pirmininkams atlyginimas būtų dar didesnis 20 proc., o komitetų ir komisijų pavaduotojams – 10 proc. didesnis. Įstatymas taip pat numato, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas gali būti mažinamas, jeigu tarybos narys praleidinėja tarybos, komitetų, komisijų ar savivaldybės kolegijos posėdžius.
Seimas nesvarstė Jurgio Razmos ir Vilniaus Semeškos pasiūlymo savivaldybių tarybų nariams mokėti šiek tiek mažiau, tai yra 15 proc. nuo tos savivaldybės mero darbo užmokesčio. Kaip sako konservatorius J. Razma, savivaldybių tarybų nariai vidutiniškai per mėnesį dirba tik apie 16-20 valandų, todėl vienos valandos įkainis bus neįtikėtinai aukštas ir nepalyginamas nei su mokytojų, nei su gydytojų ar socialinių darbuotojų darbo užmokesčiu.
„Pripažįstu, kad didelė vertybė yra visų frakcijų vadovų sutarimas dėl išmokų tarybų nariams. Bet galvoju, kad taip skubiai sutariant dėl paties išmokos dydžio galėjo būti nepakankamai jautriai įvertintas absoliutus dydis. Įvertinkime, kad savivaldybės tarybos narys, kaip aš žiūrėjau deklaracijas, vidutiniškai skiria laiko 16-20 valandų per mėnesį, tai išeitų, kad jo valandos vertė yra apie 40 eurų. Tai yra dvigubai daugiau nei Seimo nario darbo vertė, jeigu sudėsite Seimo nario atlyginimą ir (parlamentines) išmokas. Tai dešimt kartų daugiau nei savivaldybės kultūros darbuotojo ar pedagogo valandos vertė“, – posėdyje kalbėjo J. Razma.
Savivaldybių tarybų narių darbas yra nenuolatinis ir susijęs su vykstančiais tarybos ar komitetų ir komisijų posėdžiais bei pasiruošimu jiems. Tarybų nariai įprastai dirba kitus pagrindinius darbus, kuriuose gauna pagrindinį darbo užmokestį, o į posėdžius atvyksta tik tuomet, kai jie šaukiami.
„Tarybos nario veikla yra darbas, už kurį mes privalome numatyti atlygį. Juolab, kad visomis darbui reikalingomis priemonėmis po šio įstatymo įsigaliojimo tarybos nariai nebus aprūpinami. Norėdami į savivaldą pritraukti išsilavinusius, kompetentingus žmones, jiems turime suteikti ne tik galimybę tinkamai atstovauti rinkėjams, įgyvendinti įvairius projektus, tačiau turime numatyti ir atlygį. Džiugu, kad tokį pokytį Seime palaiko visos frakcijos, rastas bendras sutarimas“, – teigė Liberalų sąjūdžio narys Andrius Bagdonas.
„Po šio balsavimo net neabejoju, kad dalis Seimo narių galvoja, kaip pasibaigus kadencijai, galbūt pensinio amžiaus, nusėsime patys tarybose ir patogiai gausime padorų atlygį, nesvarbu, ar jūs ten penkias ar dešimt valandų sudalyvausite posėdžiuose, nesvarbu, skaitysite ar neskaitysite medžiagą. Na, bet tai bus priedas galbūt prie pensijos, galbūt papildomos pajamos, nes tarybų nariai gali dirbti ir kitus darbus“, – kalbėjo konservatorius V. Semeška, pridurdamas, kad tokiu būdu bus mokamas atlyginimas ne už darbą, o už einamas pareigas.
„Po šio vieningo balsavimo pasižiūrėkite paskui pedagogams į akis, kultūros darbuotojams į akis ir paklauskite, kodėl jie taip mažai uždirba, nes neva neturime biudžete lėšų. Bet politikams ir tarybų nariams mes turime daug lėšų. Ir pedagogai nors dirba pilną darbo dieną, kartais ir daugiau ir neuždirbs tiek, kiek uždirbs savivaldybių tarybų nariai, ateidami į tris posėdžius per mėnesį“, – piktinosi V. Semeška.
„Tarybos nario darbas yra ne tik dalyvavimas posėdžiuose“, – replikavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius, kartu pridurdamas, kad darbo užmokesčio įteisinimas nereiškia amnestijos dokumentus klastojusiems tarybų nariams, dėl kurių veiklos atliekami arba ikiteisminiai tyrimai, arba tyrimai dėl viešojo intereso gynimo.
Politikai dėl atlyginimo savivaldybių tarybų nariams sutarė po visą Lietuvą sukrėtusio čekučių skandalo, kai žurnalistas Andrius Tapinas pradėjo viešinti, kaip savivaldybių tarybų nariai ir merai naudoja išmokas, skirtas kompensuoti su tarybos nario darbu susijusias išlaidas. Už jas vietos politikai turėjo atsiskaityti savivaldybės administracijai, bet paaiškėjo, kad pinigai buvo traktuojami kaip neoficialus atlyginimas: kai kurie vietos politikai administracijai pristatydavo net ne savo čekius už kurą, nurodydavo, kad pilą skirtingų rūšių kurą, apmokėdavo šeimos narių išlaidas, švaistydavo lėšas į kairę ir į dešinę.
Ne vienas politikas, norėdamas nusiplauti dėmę buvo priverstas grąžinti lėšas, nes negalėjo pagrįsti jų naudojimo. Tarp tokių buvo finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri anksčiau dirbo Kauno miesto taryboje, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, dabartinis Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, tačiau kai kurie kiti politikai nesupranta, kas visuomenei nepatinka. Tarkime, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis užsipuolė žurnalistą A. Tapiną ir mano, jog galiojusi tvarka buvo puiki.
Kai kuriais atvejais dėl kanceliarinių lėšų naudojimo netgi buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o prokurorai skirtinguose regionuose pradėjo tyrimus dėl viešojo intereso gynimo ir įvertins, ar reikia sugrąžinti pinigus į kai kurių savivaldybių biudžetus.
