Šiaulių Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje technologijų pamokoje ketvirtadienį įvykusios muštynės tarp 14 metų amžiaus mokinio ir technologijų mokytojo turi tęsinį. Policija į įvykį buvo kviesta, nes mokytojui bandant paimti per pamoką ne pagal taisykles naudotą telefoną, mokinys smogė mokytojui ir sulaužė akinius, fiksuoti paviršiniai galvos sumušimai.
Tačiau kaip portalą tv3.lt informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė, mokinio tėvai penktadienį pateikė priešpriešinį pareiškimą, kad jų vaikas buvo sužalotas mokykloje.
„Vaikas su tėvais vakar kreipėsi į gydymo įstaigą, kad sužalotas kaklas mokykloje, o šiandien policija jau gavo ir tėvų pareiškimą. Tai vakar gavo, kad mokytojas sumuštas, o šiandien – kad vaikas sumuštas“, – nurodė G. Smagriūnienė.
Policija kol kas vykdo pirminį aplinkybių patikslinimą ir spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Konkrečiai apie vakar dieną, tai fiksuotas įvykis technologijų pamokos metu. Mokytojas paprašė laikytis susitarimo ir tvarkose numatytų taisyklių bei padėti telefoną. Mokinys atsisakė padėti ir įvyko incidentas. Pagal galiojančias gimnazijos taisykles mokytojas gali paimti telefoną ir grąžinti jį tėvams po pamokos, jei mokinys nevykdo prašymo. Gali būti, kad mokytojas norėjo paimti telefoną, bet negaliu konstatuoti“, – pasakojo Šiaulių Simono Daukanto inžinerinės gimnazijos pavaduotoja ugdymui Irma Riukienė.
Pavaduotoja taip pat pripažino, kad nors mokinys mokykloje mokosi vos tris savaites, bet įvairių taisyklių pažeidimų jau buvo. „Bet iki tol jos buvo nekeliančios grėsmės saugumui“, – sakė I. Riukienė.
„Vaiko tėvai vakar po įvykio išskubėjo ir mus informavo, kad penktadienį vaiko ugdymo procese nebus“, – pridūrė mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Šaltinių duomenimis, mokinys, kuris per pamoką galimai sumušė technologijų mokytoją, į Simono Daukanto inžinerinę gimnaziją atėjo iš Šiaulių Medelyno progimnazijos, kur irgi buvo pasižymėjęs agresija. „Su tuo vaiku yra problemų“, – sakė vienas su situacija susipažinęs asmuo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių miesto skyriaus vedėjas Donatas Žakaris pripažįsta, kad šiai šeimai pagalba buvo teikta ir anksčiau.
Jeigu vaiko teisės nustato pagalbos šeimai poreikį, o savivaldybių tarnybos teikia pagalbą, tai reiškia, kad šeimoje esama nesklandumų: nesuvaldoma agresija, nepriežiūra ar dar kažkas.
„Kai nustatome, kad smurtavo vaikas, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiame socialines paslaugas teikiančius savivaldybių specialistus, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobiliąją komandą – teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, motyvuoja šeimą spręsti, neretai, užsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus“, – sakė D. Žakaris.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ir smurtautojui. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, tarp jų ir smurtą, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar žmonės pajėgė ją priimti“, – pridūrė pašnekovas.
Šiaulių Simono Daukanto inžinerinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja I. Riukienė pasakojo, kad pagal Darbo kodeksą mokytojas gali atsisakyti mokyti tokį mokinį, kuris kelia jam grėsmę. Jeigu taip nutiktų, tai gimnazijos atstovai kartu su savivaldybe spręstų dėl tolesnių veiksmų. Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas, todėl pašalinti mokinio iš mokyklos neįmanoma, galima tik įkalbėti keisti ugdymo įstaigą arba priimti pagalbą.
Nubausti paauglio irgi nepavyks, nes baudžiamoji atsakomybė už tokio tipo veiksmus taikoma nuo 16 metų, bet kraštutiniais atvejais vaikai gali būti apgyvendinti socializacijos centre.
„Tikėtina, kad baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma, nes jam yra tik 14 metų. Pagal tai, ką jis padarė, atsakomybė yra nuo 16 metų. Tokiais atvejais renkama medžiaga dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo. Kiekvieną kartą už tokius pažeidimus renkama medžiaga, siunčiama į savivaldybę, tuomet Vaiko gerovės komisija sprendžia, kokias taikyti minimalios ar vidutinės priežiūros priemones. Jeigu vidutinės, tai tada išsiunčiamas į socializacijos centrą“, – paaiškino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė G. Smagriūnienė
