Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad karas Ukrainoje parodė, kad Lietuva ir kitos regiono šalys teisingai nuo seno įvardijo Rusijos keliamą grėsmę. Ministrės pirmininkės teigimu, vis dar reikia spausti kai kuriuos partnerius, kad šie pasirinktų teisingą pusę.
Taip premjerė kalbėjo Lenkijoje vykstančiame Varšuvos saugumo forume. Kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ji dalyvavo renginio atidarymo diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“.
Paklausta, kokios yra pagrindinės pamokos nuo karo Ukrainoje pradžios, I. Šimonytė sakė, kad apie tai daug galvojo skrisdama į Varšuvos saugumo forumą.
„Pagalvojau, ar buvo kažkokių pamokų, kurių neišmokome anksčiau. Mes visada žinojome, kad Rusija yra reali grėsmė. Visada žinojome, kad Rusijai nereikia realios priežasties daryti tai, kas jai atrodo tinkama. Mes visada žinojome, kad interesas turėti stiprią transatlantinę bendruomenę yra gyvybiškai svarbus. Ir tokią bendruomenę, kuri tikrai suprastų, kas yra Rusija“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Mes visada žinojome, kad Rusija naudos viską, ką gali dėl savo geopolitinių interesų. Tai niekada nebuvo apie verslą, niekada nebuvo apie ekonomiką, tai visada buvo apie įtaką“, – pridūrė ji.
Pasak I. Šimonytės, karas Ukrainoje yra tik įrodymas, kad Lietuva, Lenkija ir kitos regiono šalys buvo teisios dėl Rusijos.
„Ką išmokome, kad turime vis dar turime spausti kai kuriuos savo partnerius, kad suprastų tai. Daugelis pabudo, nes tai yra taip brutalu, tokia „juoda-balta“ situacija, taip paprasta suprasti, kurioje pusėje tu turi stovėti. Tačiau, manau, išmokome, kad kai judame, judame per lėtai, kai kažką darome, tai visada per mažai“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, transatlantinės bendruomenės vienybė buvo vienas iš didžiausių netikėtumų Vladimirui Putinui.
„Jis tikėjosi kažko panašaus, kas nutiko 2014 metais, kai buvome labai sunerimę, stipriai susirūpinę, tačiau nedarydami nieko daugiau. Dabar Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pradėjo veikti greitai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi, ji pastebėjo, kad kai kurios Vakarų šalys pačios šiek tiek išsigando savo pačių griežtos ir greitos reakcijos.
„Iš kitos pusės, dalis mūsų bendruomenės narių tapo nekantrios. Mes gyvename pasaulyje, kur istorija keičia istoriją, nauji dalykai vyksta kiekvieną dieną. Kažkuriuo metu žmonės ima klausti, kodėl mes vis dar kalbame apie šį karą.
Kai vyksta energetinė krizė, labai daug žmonių visiškai atsiejo tai su tuo, kas vyksta dabar, kas prasidėjo vasario 24 dieną ir kas vyko dar anksčiau“, – dėstė I. Šimonytė.
„Manau, kad tai yra problema, kad reikia Bučos, reikia Irpinė, reikia kažko tokio sadistiško, kad pabustum ir grįžtum į realybę“, – pridūrė ji.
Pasak I. Šimonytės, Kremliaus režimo veiksmus, šantažuojant pasaulį branduoliniu ginklu, palygino su gopniko (treninguoto jaunuolio) elgesiu.
„Tai kažkas, kas iššoka iš tamsios gatvės, klausia, ar turi cigaretę, ar turi mobilųjį telefoną, kuriuo jis galėtų paskambinti. Kiekvieną kartą, kai jis sutinka kažką stipresnį, jis sako „atsiprašau, suklydau“. Taip jis (Kremliaus režimas– aut. past.) elgiasi“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, diskusiją, ar V. Putinas ryšis panaudoti branduolinį ginklą, turime nuo pat vasario 24 d.
„Svarstėme, ar jis gali įsiveržti į Ukrainą. Jis tą padarė. Buvo diskusijų, ar jis gali atjungti Europai dujas. Jis tą padarė. Aš nematau daug vertės sėdėti ir diskutuoti, kas vyksta jo išprotėjusioje galvoje. Aš žinau, kad vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai parodyti stiprų atsaką. Kitaip tik sėdėsime, drebėsime ir galvosime, ką jis padarys toliau“, – sakė I. Šimonytė.
Antradienį I. Šimonytė taip pat turės susitikimą su Lenkijos premjeru ir dalyvaus Laisvės riterio apdovanojimo ceremonijoje, kurioje bus pagerbti Ukrainos žmonės.
Varšuvos saugumo forumas yra viena iš svarbiausių Europos saugumo konferencijų, skirta transatlantiniam bendradarbiavimui. Forume daugiausia dėmesio skiriama bendram atsakui į saugumo iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europai.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lenkija ir Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis tapo vienomis aktyviausių Ukrainos politinių, karinių, humanitarinių rėmėjų, yra didžiausios politinio ir ekonominio spaudimo Rusijai advokatės Europos Sąjungoje.
