Rusija ėmėsi destabilizuojančių veiksmų prieš dar vieną NATO šalį ir patys organizavo arba netiesiogiai prisidėjo prie migrantų srauto į Suomiją. Suomiai į tai sureagavo griežtai – šiuo metu uždaryti visi išskyrus vieną patikros punktų absoliučiai visiems atvykstantiems keleiviams, įskaitant ir pačius rusus ar prekes.
Suomija uždarė daugumą praėjimo vietų pasienyje su Rusija, atsakydama į vis augantį migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių srautą per šią šalį. Tokiu būdu Rusijos priešprieša su šiais metais į NATO įstojusia valstybe tik dar labiau sustiprėjo. Suomiai į pasienį buvo priversti siųsti pastiprinimus, kad suvaldytų sienos kontrolę.
Suomijos valdžia paskelbė matanti įrodymų, jog Maskva sąmoningai suteikia galimybes migrantams patekti į pasienį ir taip bando komplikuoti kaimyninės šalies situaciją. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl Rusija taip elgiasi – Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO po daugelio dešimtmečių išlaikyto neutraliteto.
Kremlius, atsakydamas į kaltinimus, „išreiškė apgailestavimą“ ir tikino, kad tarp valstybių „nebėra dialogo“.
Labiausiai nepatenkinti susiklosčiusia situacija, be pačių į Suomiją vis sunkiau patenkančių migrantų, liko Suomijoje gyvenantys rusai, kurie netgi surengė piketą dėl to, kad „nebegalės matytis su artimaisiais“.
JAV karo tyrimų instituto ekspertai mano, kad Rusija Suomijos pasienyje naudojasi ta pačia migrantų srautų organizavimo taktika, kaip ir 2021-aisiais buvo daroma Baltarusijos teritorijoje. Tuomet tūkstančiai migrantų, padedami ir baltarusių pasieniečių, rengiant įvairias provokacijas pasienyje, bandė prasiveržti per Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas. Vėliau buvo bandoma kaltinti Vakarų šalis dėl to, kad „prieš taikius migrantus yra taikomos agresyvios priemonės“.
Hibridinio karo pavyzdys
Karo Ukrainoje akivaizdoje, kuris ir taip kelia grėsmę visos Europos saugumui, Rusija dar aktyviai vysto ir hibridinį karą prieš Vakarų valstybes. Anot „Focus“ kalbinto ukrainiečių politologo Volodymyro Fesenkos, bandymas surengti migrantų krizę Suomijoje, siekiant destabilizuoti situaciją šalies viduje – vienas iš akivaizdžių to įrodymų.
„Tai yra hibridinio karo technologijos. Rusija savo santykį su Vakarais, ir netgi su tam tikrais momentais partnerėmis, kokia buvo Suomija, regi Šaltojo karo formatu. Kremlius nėra pasirengęs dar vienam karštam karui, tačiau ateityje tokia rizika yra.
Vakarų analitikai perspėja, kad Maskvai prireiktų šešerių metų įšaldžius karą Ukrainoje, kad pasirengtų naujam puolimui. Yra žinoma, kad Rusija jau rengia Bosnijoje neramumus ir bando išprovokuoti naują konfliktą Balkanuose“, – cituojamas politologas.
„Rusija pakeitė savo elgesį ir leidžia šiems žmonėms kirsti sieną be dokumentų. Tai atrodo kaip labai sąmoningas sprendimas”, – anksčiau sakė Suomijos premjeras Petteri Orpo.
Ekspertai pažymi, kad istorija su migrantais Suomijos pasienyje primena 2021-ųjų įvykius Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kuomet tarp šalių kilo konfliktas dėl nelegalių migrantų srauto per Baltarusiją į ES. Lenkijos pasienio tarnyba tuomet skelbė, kad nuo 2021-ųjų pradžios į šalį bandė patekti 30 tūkst. migrantų. Pasienyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, o Lenkijos Seimas patvirtino 350 mln. eurų vertės sienos pasienyje su Baltarusija statybų planą.
Domino principas
Analitikas Olehas Posternakas mano, jog Suomija „paleido domino principo grandinę“: jos pavyzdžiu seks Lietuva, Latvija ir Estija. Tiesa, Lenkija, Lietuva ir Latvija pirmiau uždarė dalį savo pasienio patikros punktų su Baltarusija, o galutinai sienos su Rusija ar Baltarusija kol kas neuždarė nė viena kaimyninė valstybė, tačiau tokia galimybė nėra atmetama.
Dabartinėje situacijoje Kremlius bando elgtis analogiškai – 2021-aisiais po provokacijų Lenkijoje ir Lietuvoje sekė plataus masto Rusijos puolimas Ukrainoje. Incidentas Suomijoje, rusų propagandininkų nuomone, tikėtina, turėtų sustiprinti grėsmės nuotaikas Vakarų pasaulyje.
Be to, Maskvos ir Helsinkio priešprieša puikiai atitinka V. Putino rinkiminės kampanijos nuotaikas, kuri yra paremta Šaltojo karo su Vakarais nuotaikomis. Rusijos prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų kovą.
Ekonominės problemos rusams
Nepaisant Rusijos bandymų parodyti, kad ji geba kištis į kitų šalių vidinius procesus, priešpriešos su Vakarais rezultatas dažniausiai baigiasi prastai pačiai Rusijai. Pasak politikos analitiko O. Pasternako, kitų metų sausio pabaigoje Suomijoje vyks prezidento rinkimai. Įtemptos kovos dėl rinkėjų balsų akivaizdoje kandidatams bus itin svarbu garantuoti saugumą pasienyje. Šioje perspektyvoje konfliktas tarp Maskvos ir Helsinkio gali paūmėti, o tai jau smogtų ir Rusijos ekonomikai.
„Pasienio patikros postų uždarymas – tai jau radikalu, nes per sieną keliauja prekės, turistų srautas“, – aiškino ekspertas.
Sienos uždarymas, ypač jeigu jis bus visiškas, reiks ekonominius nuostolius abiejų šalių gyventojams. Tačiau, jeigu Suomijos prekeiviai turi bent teorines galimybes savo prekybą perkelti į kitas šalis ir taip kompensuoti nuostolius, tai rusams, kurie dėl Vakarų sankcijų ir taip neturi daug galimybių kur perdislokuoti savo produkcijos pardavimus, toks Suomijos sprendimas gali skaudžiai atsiliepti.
Maža to, Suomija buvo likusi faktiškai vieninteliu „langu į Vakarus“ po to, kai savo sienų priežiūrą itin sugriežtino Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija. Pastarosios šalys faktiškai nebeįsileidžia Rusijos piliečių pas save, todėl Suomijos „netektis“ rusams galutinai uždarytų antžeminį kelionių į ES būdą.
„Praėjusią savaitę mano vyras išvažiavo į Peterburgą pasirašyti dokumentų. Grįžti atgal į Suomiją įprastu keliu jis jau negalėjo. Teko važiuoti per Estiją. Kas garantuos, kad estai taip pat neuždarys sienos?“ – „Bumaga“ skundėsi Suomijoje gyvenanti rusė Olika, kurios didžioji šeimos dalis liko Rusijoje.
Rusė Olga, kuri Suomijoje turi įkūrusi internetinės prekybos parduotuvę taip pat liko priblokšta dėl tokios įvykių eigos. Mat didžioji jos pirkėjų dalis yra rusai, o uždarius pasienio patikros punktus nebėra kaip gabenti užsakymų.
