Lietuvos bankas pateikė planą, iš kur šalies gynybai reikėtų papildomai kasmet ištraukti maždaug pusę milijardo eurų. Centrinis bankas pirmiausia siūlo naikinti mokesčių lengvatas pelnui, centriniam šildymui, dovanoms, ūkininkų degalams, pensijų kaupimui. Taip pat dar kartą siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą.
Esą tai padarius nereikėtų didinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių tarifų.
Lietuvos kariuomenėje planų netrūksta: į šalį atvyks tūkstančiai vokiečių karių, valdžia nuolat kalba apie būtinybę turėti savo diviziją, visuotinį šaukimą, karinės technikos ir kitų reikalingų priemonių pirkimus. Viskam reikia papildomo finansavimo.
Valdžia skaičiuoja, kad krašto gynybai jau nuo kitų metų papildomai prireiks dar 7 dešimtųjų procento nuo bendrojo vidaus produkto, o tai sudaro apie pusę milijardo eurų.
Analizę atlikęs Lietuvos bankas, siūlo vienu metu taikyti kelias skirtingas finansavimo priemones. Esą vienkartiniams projektams galima pinigus skolintis, bet likusias išlaidas reikia dengti tvariai.
„Būtų finansuojamos reguliarios palaikymo karinės infrastruktūros išlaidos. Ir čia pirmas žingsnis, pirmoji sritis mūsų būtų ne papildomai apmokestinti, iš esmės tai apie ką dabar diskutuojama viešoje erdvėje, PVM, ar pelno mokestis didesnis, ar gyventojų pajamų mokesčiai, bet atsigręžti į turimas lengvatas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkasGediminas Šimkus.
Lietuvos bankas mano, kad pirmiausia būtų galima atsisakyti PVM lengvatos centriniam šildymui, taip pavyktų sutaupyti 67 milijonus eurų. Jei ūkininkai prarastų lengvatinį akcizą gazoliams, gynybai atsirastų dar beveik 100 milijonų eurų.
Jei būtų panaikintos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, skirtos dovanoms iš artimųjų, investiciniam gyvybės draudimui ir trečiajai pensijų pakopai, pavyktų sutaupyti dar pusantro šimto milijono eurų.
O jei dingtų pelno mokesčio lengvata smulkioms bendrovėms, atsirastų dar 74 milijonai eurų.
„Kur reikia finansuoti akivaizdžiai papildomai gynybą, paklausti, ar tos lengvatos tikrai visais atvejais reikalingos. Galbūt jos tą apimtį sumažinti“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą
Lietuvos bankas mano, kad valdžia padarytų klaidą, jeigu tiesiog didintų pagrindinius šalies mokesčius. Pavyzdžiui, pasirinkus lengviausią kelią, neperžiūrėjus lengvatų ir tiesiog dviem procentais pakėlus pridėtinės vertės mokestį, iš karto atsirastų visa reikiama suma – beveik 600 milijonų eurų.
Panašų rezultatą duotų ir dviem procentais padidintas gyventojų pajamų mokestis.
Lietuvos bankas taip pat siūlo labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, kai rinkliavą mokėtų gyventojai, kurių turto vertė viršija 10 tūkstančių eurų, o mokesčio tarifas keistųsi nuo vienos dešimtosios iki 2 procentų nuo turto vertės.
Tokia naujovė leistų surinkti dar 100 milijonų eurų.
„Turto mokestis, jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jis neatsirado Lietuvoje, bet galėtų būti perskirstas šitas mazgas, nes tai yra ta vieta, kur mūsų šalies mokestinė sistema skiriasi nuo kitų valstybių. Yra gana didelis valstybės biudžeto pajamų potencialas ir jis yra neišnaudojamas“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Valdantieji konkrečių planų dar neturi, šiuo metu tik užsimena apie laikinus mokesčių padidinimus.
„Tai galėtų būti tam tikri priedai prie PVM ir prie pelno mokesčio, manyčiau, kad tai būtų bendras gynybos mokestis. Esu įsitikinęs, kad galėtumėm tą gynybos mokestį galėtumėm svarstyti riboto galiojimo. Didelė dalis pajamų, kurios yra reikalingos biudžetui yra investicinio pobūdžio. Su aiškiu kalendoriumi“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Daugiau aiškumo turėtų atsirasti kitą pirmadienį, kai vyks politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimas dėl papildomų lėšų gynybai finansuoti.
„Pirmadienį pas Premjerę pasitarimas, kur Premjerės pasiūlymai bus padėti ant stalo. Labai sveikinu banko iniciatyvą, pasižiūrėsim, kas iš to bus. Jeigu tu sumokėsi ten už pieno pakelį vienu, kitu centu brangiau, bet tu nusipirksi oro gynybos sistemas, vidutinio nuotolio, kurios gali būti pastatyto prie Vilniaus oro uosto, Kauno oro uosto, Klaipėdos uosto ir saugoti šitus tris miestus kartu, nes tai 40 km spinduliu, gal skamba visai kitaip“, – sakė Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Stengiamasi palengvinti sąlygas lietuviškam verslui
Gynybos klausimai buvo nagrinėjami ir Prezidentūroje, kur Nausėda susitiko su Lietuviškos gynybos pramonės atstovais, kalbėjo apie dronų gamybos klausimus Lietuvoje.
„Mūsų pramonės pajėgumai leistų atliepti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius, būtinos sąlygos tam yra. Būtų galima ir tiekimo grandines sutrumpinti ir jas kuo labiau sulietuvinti“, – atskleidė Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys.
Kasmet dronams įsigyti planuojama skirti po 30 milijonų eurų per metus.
„Mes įsigyjame Ukrainai ir numatome įsigyti Lietuvos kariuomenei“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šiuo metu politikai stengiasi palengvinti sąlygas lietuviškam verslui.
„Visi gamintojai kol kas dar bent šiokiame tokiame lygyje priklauso nuo kiniškų detalių. Ir pagal mūsų įstatymus sugriežtintus mes negalim pirkti produktų, kur yra kinietiškų detalių, tai šiandien aš einu su tarpiniu pasiūlymu. Jeigu kalbam apie treniruotes, testavimą ir paramą sąjungininkams, galima būtų pirkti produkciją ir su kinietiškomis detalėmis“, – tvirtino Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Verslas akcentuoja, kad dronų gamybos Lietuvoje problemas politikai galėjo pradėti gvildenti anksčiau, ir priduria, kad kol kas vietos gynybos pramonė nėra konkurencinga, lyginant su kitomis Europos šalimis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
