Vos kitą dieną po Rusijoje paskelbtos „mobilizacijos“ Kremliaus propagandininkai sulaukė skaudaus emocinio smūgio – iš nelaisvės ištrūko dalis „Azov“ gynėjų. Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais ir tai šokiravo daugelį mėnesių aiškinusius, kaip negalima to daryti, propagandininkus.
Ukraina šiąnakt paskelbė, kad Rusijai buvo perduoti 55 belaisviai (rusų šaltiniai skelbia apie 87), įskaitant Viktorą Medvedčuką, vadintą V. Putino atstovu Ukrainos valdžioje ir jo artimos aplinkos žmogumi, manais į 215 ukrainiečių karių belaisvių, įskaitant daugiau nei šimtą „Azov“ gynėjų, tarp kurių buvo ir žymūs jų vadai.
Trečiadienį į Saudo Arabiją buvo išleisti ir 10 karo belaisvių užsieniečių, tarnavusių „Azov“ batalione, ginant Mariupolį. Daugeliui „Azov“ gynėjų buvo grasinama mirties bausme apsišaukėliškose „respublikose“.
Nuolatinis propagandinių karo laidų Rusijos televizijose veidas Margarita Simonian dar balandžio mėnesį aiškino, kad negalima net svarstyti galimybės keisti ukrainiečių karius į Medvedčuką.
„Zelenskis tik to ir siekia, kad gerbiamas Vladimiras Vladimirovičius paneigtų žymų rusų istorinį principą „kareivio į feldmaršalą nemainyti“, ir dėl „artimo krikštatėvio“ įžeistų ir pažemintų savo paties kariuomenę“, – rašė tuo metu ji.
Ji taip pat gyrėsi, kad Rusijos vadovybė, „skirtingai negu Kyjivo valdžia“, nesivadovaus „kažkokių ten giminaičių gelbėjimu“, nes „Rusijoje juk kita socialinė-politinė kultūra“.
Rugsėjo 21-ąją D. Medvedčukas sėkmingai buvo išmainytas į apie šimtą ukrainiečių karių, kas privertė propagandistę „keisti plokštelę“. Pati ji kol kas savo asmeninės šių mainų įžvalgos nekomentavo, tačiau savo „Telegram“ paskyroje pasidalijo kito prokremliško veikėjo įžvalgomis, kuris jau sėkmingai „nuleido į klozetą“ visą ankstesnę propagandinę liniją ir pradėjo aiškinti apie „reikia džiaugtis, kad rusų kariai grįžo namo, o visa kita nebėra svarbu“.
„<...> derybos mėgsta tylą. Ir valstybė turi teisę neinformuoti apie tokių derybų eigą. Tokios žaidimo taisyklės. Aš ne sykį sakiau, kad mūsų vyrukus ištraukti iš pragaro galima mainant nors ir į pliką velnią. <...> Dėl 87 mūsų herojų galima keisti į ką nori. Negrąžykite rankų, kalbėdami apie azoviečius, Medvedčuką… Paprasčiausiai galvokite apie tai, kad 87 mūsų vyrukai gyvi“, – pas M. Simonian cituojamas vienas iš prokremliškų karinių tinklaraštininkų.
Analogiškus pareiškimus dėl „neįmanomo apkeitimo“ teikė ir pastaruoju metu nuolat meluose prigaunamas Kremliaus atstovas žiniasklaida Dmitrijus Peskovas. „Medvedčuko keitimas į aukščiausius ukrainiečių vadus iš „Azovstal“ vargu ar įmanomas“, – gegužės 23-ąją aiškino jis, pridūręs, kad D. Medvedčukas yra Ukrainos pilietis ir neturi ryšių su Rusija, „ir net nėra karys“.
Geriausiai Kremliaus propagandininkų neviltį simbolizuoja Vladimiro Solovjovo reakcija į vakar vakare pasirodžiusią naujieną apie „Azov“ karių išmainymą į Medvedčuką.
„Štai, įsivaizduojate, dabar Sluckis (kišeninės Kremliaus partijos LDPR pirmininkas, – red. past.) staiga pažadėjo ištirti galimybes išmainyti „Azov“ karius į Medvedčuką. Kokį dar nachren Medvedčuką?!“ – dramatišku balsu bandė įsiskaityti į pranešimo tekstą propagandininkas ir negalėjo patikėti tuo, ką mato.
„Reiškia, štai ką aš jums pasakysiu, – pareiškė V. Solovjovas ir akimirkai nutyla. – Aš dabar išvis neįsivaizduoju, kad dabar vyktu bet kokie šitų „azovcų“ mainai. Tai yra, kas čia dabar gaunasi. Galima vykdyti nusikaltimus, galima žudyti, prievartauti, 8 metus terorizuoti…“
