Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius.
Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai. Juk mokesčiai – tai pajamos, o pajamos – tai pensijos, didesnės algos, kompensacijos ir kitos socialinės gėrybės tautai.
„Vis tiek reikės toliau skolintis. Jeigu mes netaisome savo mokestinės sistemos, tai ji tampa netvari. Mes negalime toliau žadėti didesnių išmokų, lengvatų, didelių reformų, nes tam reikia lėšų“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
Jei šalies finansų valdžia būtų A. Syso rankose, jis nieko nelaukęs išnaikintų mokestinę neteisybę ir nelygybę.
„Mažinkime gyvulių ūkį, mažinkime skyles, išimtis, landas, įveskime mokesčius, kurie neveikia ekonomikos augimo ir nepadidina ekonomikos kritimo. Šiandien šaltkalvis ar mokytojas turbūt procentaliai sumoka žymiai daugiau negu koks vietinis oligarchas, kuris sumoka 4–5 procentus nuo visų savo pajamų“, – kalbėjo politikas.
Todėl parlamentarai laukia, kada į Seimą bus atneštas naujų mokesčių krepšelis ir gyvulių ūkio naikinimo planas.
„Valdantieji turės vienokia ar kitokia forma tą mokestinę reformą pristatyti Seimui. Matyt, tas mūsų laukia kitais metais ir žiūrėsime, kokios bus nuostatos dėl mokesčių reformos, kuri yra neišvengiama“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė mokesčių reformą neva jau turi ir, kai tik visi bus pasiruošę, neš naujus mokesčius į Seimo salę.
„Planuojame, jei pavyks su koalicijos partneriais surasti sutarimą, tam tikras krepšelis pokyčių yra pasiūlytas, tai manome, kad pavasario sesijoje pasiūlymai turėtų atsirasti ir tuo metu Seimas diskutuos ir matysime, kokie sprendimai galėtų gimti“, – kalbėjo ministrė.
Planuojama, kad šiemet gali būti pasiūlytas platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Jei tavo turtas Vilniuje vertas daugiau nei 61 tūkstantčio eurų, tai jau tektų mokėti 23 eurų metinį mokestį. O jei turtas vertas daugiau nei 120 tūkstančių, arba tai yra antras būstas – tektų mokėti daugiau. Tiesa, toks mokestis įsigaliotų tik nuo 2026 metų.
„Lietuvoje mokestiniai įstatymai gali įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų priėmimo. Tai reiškia, kad jeigu Seimo pavasario sesijoje pavyktų kažkokius sprendimus kartu priimti, tokiu atveju įstatymai įsigaliotų nuo 2024 metų pradžios“, – aiškino G. Skaistė.
Tačiau eiliniai žmonės purtosi net nuo kalbų apie naujus mokesčius. Vilnietė Rimutė Kalugina nenori mokėti už savo butą nei kiek.
„Dieve mano, kiek pensininkams belieka gyventi, ir dabar dar tuos mokesčius užkraus. Tai kaip jiems toliau gyventi? Tai yra nesąmoninga. Galima sugalvoti kažkokių naujų mokesčių – už prabangius namus, prabangias mašinas. Bet už tokius varganus, kur žmogelis įsigijo, kad negyventų gatvėje ir laikosi iš paskutiniųjų…“, – dievagojosi moteris.
Rimutė kviečia naujų mokesčių šalininkus pasižiūrėti į ją. Jos pensija – 500 eurų. Todėl ji, šiais beprotiškais kainų kilimo laikais taupo kiekvieną eurą, o kartais – net sveikatos sąskaita.
„200 eurų jei lieka, o dar vaistai… Vaistų jau stengiuosi nepirkti. Nežinau, kuo tai baigsis, nes tik būtiniausius perku“, – sakė vilnietė.
Vietoj to, kad kurptų naujų mokesčių planus, valdžia, anot pensininkės, turi atpiginti maistą, nes Rimutei atsibodo valgyti tik kruopas ir akcijinį maistą.
„Jei galiu sau leisti vieną kartą į savaitę kiaulienos gabalėlį, tai jau labai gerai. O šiaip tai visokias kruopas, daržovę vieną kitą. Labai mėgstu žuvį, bet ji tikrai nebeįperkama“, – pasakojo moteris.
„Matant kitų kainų augimą, buvo apsispręsta didinti gyventojų pajamas ir jas didinti pakankamai sparčiai, bent jau ten, kur Vyriausybė gali priimti konkrečius sprendimus: minimali mėnesinė alga, pensijos, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Bet norint didinti gyventojų pajamas, reikia surinkti daugiau pinigų į biudžetą, todėl puse lūpų kalbama, kad šiais metais gali būti imamasi labiau apmokestinti individualios veiklos vykdytojų pajamas ir priimti įstatymą dėl visuotinio automobilių taršos mokesčio.
„Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai turėtų baigtis tos diskusijos, kad tarifo suma priklauso ne nuo gaunamų pajamų, o nuo veiklos rūšies. Tie iššūkiai žinomi jau porą metų. Buvo pažadėta, kad ta reforma bus pristatyta, bet kol kas mes jos nematome“, – sakė S. Skvernelis.
Kad ir kokius planus savo stalčiuose ir galvose laiko valdžios atstovai, galime būti ramūs dėl vieno. Nauji mokesčiai šiemet mūsų nepasieks ir greičiausiai įsigaliotų tik nuo kitų – 2024-ųjų metų.
