Ukrainos atstovų teigimu, Rusijos bandymas staigiai užimti strategiškai svarbų Sjevjerodonecką patyrė nesėkmę. Dalis miesto pramoninių rajonų vis dar kontroliuojami Ukrainos pajėgų, o rusus išstumti iš teritorijos trukdo tik sunkiosios ginkluotės stygius.
09:15 | Ukraina: dar vienas Rusijos „blitzkrigas“ patyrė nesėkmę
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusijos bandymas staigiai užimti Sjevjerodonecką patyrė nesėkmę – šalies pajėgos vis dar kontroliuoja gamyklos „Azot“ teritoriją, kurioje slepiasi ir „didelis skaičius civilių“.
„Dar vienas rusų blitzkrigas patyrė nesėkmę dėl įnirtingo Ukrainos karių pasipriešinimo“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas.
Anot jo, situacija Sjevjerodonecke humanitariniu požiūriu yra „labai, labai sunki“ ir panaši į tą, kuri buvo Mariupolyje. Anot valdžios atstovo, Ukrainos pajėgos galėtų daug sėkmingiau kontratakuoti šiame apsiaustame mieste, tačiau trūksta sunkiosios ginkluotės.
08:18 | Ekspertas: Rusija grįžo prie ne sykį išbandytos „išdegintos žemės taktikos“
Rusų okupacinės pajėgos trečią mėnesį vykdo plataus masto puolimą Ukrainoje. Karybos ekspertas Olehas Ždanovas pažymi, kad rusai grįžo prie „patikrinto kariavimo „ugnies volo“ arba „išdegintos žemės“ metodo“.
Pasak karybos eksperto, Rusija iš esmės nekeičia savo taktikos Ukrainoje, tačiau prisitaikė prie aplinkybių ir „mokosi kariauti“: stiprinamas puolimas aviacija ir tolimojo nuotolio artilerija, mažiau puolama pėstininkais.
„Jie jos (taktikos) negali pakeisti, nes jiems reiktų mokytis iš naujo. Jie tiesiog tapo atsargesniais, todėl ir sumažėjo Rusijos Federacijos netekčių skaičius. <…> Jie pradėjo mums stipriau smogti ugnimi. Jie surinko daug artilerijos, stiprina smūgius aviacija ir mažiau atakuoja. Atakuoja jau po to, kai mūsų pozicijos būna sudirbtos jų priemonių ugnimi. Tai vienintelis esminis rusų armijos pokytis mūšio lauke. Aš nesakyčiau, kad tai naujai išmokta. Viskas, kas nauja – tai gerai pamiršta sena“, – pažymėjo O. Ždanovas.
Anot jo, mūšio veiksmų aktyvumas mažėja jau šiuo metu. Priešas bando atnaujinti puolimą atskiromis kryptimis aplink Sjevjerodonecką, tačiau tai jau nėra tokio masto puolimas, koks buvo anksčiau.
„Jie pradėjo kariuomenės pajėgų perdislokavimą kitomis kryptimis. Pažiūrėsim, ką tai reikš. Tačiau aš galvoju, kad tai (birželio 22-oji) bus paskutinė diena, kuomet jie telks pajėgas. Vėliau, labiausiai tikėtina, viskas pereis į pozicinį karą“, – prognozavo ekspertas.
07:45 | Rusija tęsia Sjevjerodonecko puolimą
Karo veiksmai Sjevjerodonecke tęsiasi, o rusai susprogdino tiltus per Sjevjerskij Donec upę, kuris jungia miestą su Lysyčansku.
Karo tyrimų instituto duomenimis, Rusijos pajėgos galimai bandys tęsti puolimą Slovjansko ir Charkovo šiaurės vakarų kryptimis. Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos įsitvirtino ir puolimas nėra toks aktyvus.
07:06 | „Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais Charkive
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.
„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.
„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.
„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.
Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.
Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.
Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.
Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.
Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.
„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.
06:44 | Čekų užsienio reikalų ministras: Maskvai nusispjaut, ką tie Vakarai apie juos galvoja
Čekų užsienio politikos vadas Janas Lipawskis kritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, kad „Rusijos negalima žeminti“.
„Mes neturime veikti atsižvelgdami į tai, pažeminta ji ar nepažeminta. Macronas, sprendžiant iš visko, nelabai supranta problemos esmės. Maskvai nusispjauti, kaip Rusija yra vertinama Vakaruose“, – pareiškė jis CNN laidoje „Prima News“.
06:21 | ES: turėsime suprasti, kaip gyventi šalia Rusijos
„Rusija ir toliau egzistuos po taikos derybų, ir bus būtina aiškiai apsispręsti, kaip mes nusiteikę su ja koegzistuoti. Šis koegzistavimas bus labai sunkus po to, ką Rusija padarė Ukrainoje. Tas įsiveržimas, ta agresija, tie Ukrainos naikinimai, mes visa tai kiekvieną vakarą matėme televizoriuje, o ir aš pats mačiau tai vietoje. Tačiau mums vis tiek tek bandyti koegzistuoti su rusais šiame žemyne“, – pareiškė J. Borrellis.
