Sėdėdamas už stiklinio atitvaro vienoje Kyjivo teismo salėje Romanas Dudinas garsiai sakė esąs nekaltas. Jis taip pat piktinosi neįprastu sprendimu neleisti saujelei žurnalistų užduoti jam klausimų per posėdžio pertrauką. Buvusiam Charkivo saugumo vadovui buvo pateikti kaltinimai išdavyste ir pasitraukimu iš pareigų, kuriuos jis ir jo šalininkai griežtai neigia, rašo „Politico“.
„Kodėl negaliu kalbėti su žiniasklaida?“ – šaukė jis. Jam lėtai purtant galvą iš nusivylimo, jo advokatai, keletas vietinių žurnalistų ir vyro palaikyti atėjusių asmenų atkartojo jo klausimą. Ankstesniame posėdyje, laikantis bendros Ukrainos teismų praktikos, R. Dudinui buvo leista per pertrauką atsakyti į žurnalistų klausimus, tačiau, pasak jo advokatų ir vietos žurnalistų, „Politico“ korespondentų dalyvavimas šiame posėdyje, atrodė, kėlė nerimą valdžios institucijoms.
Įtarimą kelia ir tai, kad į salę grįžusi teisėja paskelbė, jog posėdis yra netikėtai atidedamas, nepateikiant jokios priežasties. Jai išėjus, salėje kilo sąmyšis, pasipylė daugybė kaltinimų. Tuo metu teismo sargybiniai vėl neleido žurnalistams kalbėtis su R. Dudinu.
Pastaruoju metu Ukrainoje stiprėja išdavikų, dvigubų agentų ir kolaborantų medžioklė.
Beveik kiekvieną dieną Ukrainos valdžios institucijos paskelbia vis naują atvejį, kai pateikiami įtarimai aukšto rango saugumo ir teisėsaugos institucijų nariams, prokurorams, valstybės pramonės darbuotojams, merams ir kitiems išrinktiems pareigūnams.
Dauguma ukrainiečių – beje, ir Vakarų žvalgybos pareigūnų – neabejoja, kad daugybė aukščiausio rango dvigubų agentų ir Vladimiro Putino rėmėjų palengvino Rusijos invaziją, ypač Pietų Ukrainoje, kur rusams pavyko be didesnio vargo ir be pasipriešinimo perimti Cherosno kontrolę.
Ukrainos valdžia teigia tik pradėjusi gaudyti asmenis, kurie išdavė šalį ir vis dar kenkia Ukrainos saugumui bei gynybai.
Dėl istorinių ryšių su Rusija, Ukrainos saugumo tarnyboje bei kitose saugumo agentūrose, taip pat šalies ginklų ir energetikos pramonėje gausu Rusijos šnipų. Nuo 2013–2014 m. Maidano sukilimo, per kurį buvo nuverstas tuometinis Maskvai parankus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, buvo imtasi epizodinių valymo priemonių.
Kilus karui, tokie valymai tapo dažnesni. Ir, galbūt, labiau politiniai, kadangi vyriausybę kritikuoja opozicija ir pilietinės visuomenės lyderiai. Viešumoje jie tampa vis įžūlesni: jie kaltina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo komandą pasinaudojus karu savo rankose telkiant valdžią.
Praėjusią vasarą V. Zelenskis atleido kelis aukšto lygio pareigūnus, įskaitant du aukščiausius teisėsaugos pareigūnus – generalinę prokurorę Iryną Venediktovą ir saugumo vadovą Ivaną Bakanovą – abu senus savo draugus. Kreipdamasis į tautą jis sakė, kad valdžios institucijos tiria daugiau nei 650 atvejų, kuomet pareigūnai yra įtariami išdavyste arba bendradarbiavimu su Rusija. 60 iš jų liko Rusijos užgrobtose teritorijose, kur jie toliau „dirba prieš mūsų valstybę“.
„Toks didelis nusikaltimų nacionalinio saugumo pamatams mastas bei tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmegzti ryšiai kelia labai rimtų klausimų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tačiau nors yra daugybė išdavysčių ir bendradarbiavimo įrodymų, Ukrainoje didėja nerimas, kad ne visos bylos ir kaltinimai yra teisėti.
Kai kurie įtaria, kad šnipų medžioklė dabar susilieja su politine raganų medžiokle. Baiminamasi, kad ši paieška gali būti vis labiau siejama su politika, asmeniniais pykčiais ar bandymais nuslėpti korupciją ar kitus neteisėtus veiksmus. Negana to, taip galimai yra siekiama atitraukti dėmesį nuo klausimų apie vyriausybės neveiklumą dar iki Rusijos invazijos.
Tarp bylų, keliančių susirūpinimą dėl galimo korupcijos slėpimo, yra ir 40-mečio R. Dudino atvejis. „Šioje byloje kažkas negerai“, – „Politico“ sakė buvusi Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, dabartinė opozicijos įstatymų leidėja Ivana Klympuš-Cincadze.
Taip mano ir saujelė šalininkų, kurie dalyvavo praėjusios savaitės posėdyje. „Tai – politinis persekiojimas. Jis yra labai geras pareigūnas, sąžiningas ir orus, – sakė 50-metė Irina, kurios sūnus, dabar gyvenantis Floridoje, tarnavo kartu su R. Dudinu. – Jis yra politiškai nepriklausomas asmuo. Jis tyrė korupciją, susijusią su Charkivo meru ir kai kuriais kitais įtakingais politikais, o tai yra būdas sustabdyti tuos tyrimus“.
V. Zelenskis R. Dudiną iš pareigų atleido pernai gegužę, sakydamas, kad jis „nuo pirmųjų karo dienų nedirbo, jog apgintų miestą“. Tačiau R. Dudinas dar keturis mėnesius nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Jis buvo suimtas tik praėjusių metų rugsėjį. Pagrindinis R. Dudino advokatas Oleksandras Koževnikovas sako, kad nei V. Zelenskis, nei saugumo tarnybos vadovai nepareiškė jokių priekaištų dėl jo darbo prieš jį atleidžiant.
„Teiginys, kad įrodymai yra silpni, yra per menkas – jie tiesiog neatitinka tikrovės. Jis gavo keletą apdovanojimų ir pripažinimą iš gynybos ministerijos už savo darbus prieš karą ir jo metu, – tikino O. Koževnikovas. – Kai sutikau apsvarstyti galimybę imtis šios bylos, pasakiau Romanui, kad jei aptiksiu bent mažiausią išdavystės įrodymą, nedelsiant jos atsisakysiu. Tačiau nieko tokio aš neradau“.
Valstybinis tyrimų biuras skelbė, kad R. Dudinas „užuot organizavęs darbą priešui atremti, iš tikrųjų užsiėmė sabotažu“. Institucija teigė, kad jis tikėjo, jog Rusijos „puolimas bus sėkmingas“, ir Rusijos valdžia su juo elgsis palankiai dėl jo suteiktos pagalbos, įskaitant „sąmoningą sąlygų kūrimą“, leidusį užpuolikams konfiskuoti ginklus ir įrangą iš saugumo tarnybos bazių Charkive. Be to, įtariama, kad jis be leidimo paliko savo pareigas, neteisėtai įsakė savo darbuotojams pasitraukti iš regiono ir sunaikino saugią ryšių sistemą, skirtą susisiekti su Kyjivu.
Tačiau panašu, kad dokumentai, kuriuos „Politico“ gavo iš atitinkamų Ukrainos agentūrų, šiuos kaltinimus paneigia. Viename liudijama, kad nebuvo nustatyta jokių saugios ryšių sistemos pažeidimų, o Gynybos ministerijos dokumente sakoma, kad R. Dudinas vietinio Ukrainos saugumo tarnybos arsenalo ginklus išdalino teritorinėms gynybos pajėgoms. „Vietinis batalionas jam dėkingas už ginklų išdalijimą“, – tikino O. Koževnikovas.
Jo advokatas sako, kad R. Dudinas paliko Charkivą tik todėl, kad vadovybė liepė jam vykti į Kyjivą padėti apginti Ukrainos sostinę. Buvo aptiktas vaizdo įrašas, kuriame uniformą vilkintis R. Dudinas yra matomas kartu su kitais Ukrainos saugumo pareigūnais Kyjivo centre (ironiška, netoli Pečersko apygardos teismo) tačiau teisėjas šią medžiagą paskelbė nepriimtina. Vyro advokatai pateikė prašymą nušalinti teisėją dėl jos akademinių ryšių su prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Olehu Tatarovu, tačiau prašymas buvo atmestas.
Remiantis 29 puslapių dokumentu, kurį R. Dudino advokatai parengė galimam teismo procesui, atrodo, kad kaltinamasis ir jo pavaldiniai buvo pašėlusiai aktyvūs, jog atremtų Rusijos pajėgas vos pasigirdus pirmiesiems šūviams: buvo sulaikyti 24 diversantai, nustatyti 556 kolaborantai, jie vykdė Rusijos kariuomenės judėjimo žvalgybą.
Pasak vyro advokatų, laiku Ukrainos saugumui perduota informacija leido kariuomenės ir žvalgybos padaliniams sustabdyti šarvuotą rusų koloną, įvažiuojančią į Charkivo miestą.
„Vienintelis įsakymas, kurio jis neįvykdė, buvo perkelti savo 25 žmonių Alfa specialiųjų pajėgų komandą į priešakines linijas – jų reikėjo diversantams gaudyti, – tikino O. Koževnikovas. – Jo pašalinimo laikas yra įtartinas – tai įvyko tada, kai jis tyrė kaltinimus, jog kai kurie galingi politikai nukreipė humanitarinę pagalbą“.
Dar prieš R. Dudino bylą kilo vis daugiau abejonių dėl kai kurių kaltinimų išdavyste, įskaitant neaiškius įtarimus buvusiai prokurorei I. Venediktovai ir buvusiam saugumo vadovui I. Bakanovui. Abu buvo apkaltinti nesugebėjimu užkirsti kelio kai kurių jų padalinių bendradarbiavimui su Rusais. Tačiau lapkritį I. Venediktova buvo netikėtai paskirta Ukrainos ambasadore Šveicarijoje. O prieš dvi savaites Valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad agentūra nenustatė jokių įvykdytų I. Bakanovo nusikalstamų veiksmų.
Abiejų išteisinimas su menku paaiškinimu po žeminančių ir labai viešų atleidimų, sukėlė pasipiktinimą. Tiesa, kai kurie Ukrainos saugumo tarnybos atstovai kaltina I. Bakanovą dėl atsainumo kovojant su šnipais dar prieš Rusijos invaziją.
Atrodo, kad dažniausias kaltinimas yra išdavystė – ir nesvarbu, ar jis tinkamas, ar ne. Jis naudojamas jau kone kaip refleksas. Praėjusį mėnesį keli Ukrainos kariai buvo apkaltinti išdavyste, nes per neteisėtą misiją netyčia atskleidė informaciją, kuri leido Rusijai nusitaikyti į karinį aerodromą.
Kariškiai liepą be leidimo bandė konfiskuoti Rusijos karo lėktuvą, jo pilotui pareiškus, kad jis nori dezertyruoti. Nors ši misija ir buvo labai rizikinga, teisininkai teigia, kad tai nebuvo išdavystė.
Šnipų ar raganų medžioklė? Žodžiui išdavystė šiomis dienomis Kyjive skambant dažnai, advokatai Pečersko apygardos teisme nerimauja, kad jiedu susilieja.
