Prieš beveik savaitę Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tado Tumo, fronte geriau žinomo „Milžino“ šaukiniu, gedi ne tik artimieji ar draugai. Vyro žūtis šokiravo ir Utenos Dauniškio gimnazijos, kurioje kažkada mokėsi Tadas, bendruomenę. Buvusi auklėtoja sunkiai renka žodžius ir sako negalinti patikėti, kad okupantai pražudė kone ramiausią jos auklėtinį.
Beveik prieš savaitę Lietuvą apskriejo žinia – 43-ejų Lietuvos karys Tadas Tumas, Ukrainoje žinomas šaukiniu „Milžinas“, žuvo prie Bachmuto atakuotas rusofašistų drono. Žinia šokiravo kone visą Lietuvą, o ypač Tadą artimai pažinojusius žmones, tarp jų ir buvusią jo auklėtoją Birutę.
Buvo santūrus ir išskirtinis
Vartydama archyvinį mokyklos dienyną, buvusi dabartinės Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Birutė stabteli prie čia besimokiusio savo auklėtinio pavardės. Tiesa, mokyklos žurnale Tadas Tumas buvo kita pavarde.
Tuoj pedagogė pasidalijo prisiminimų nuotrupomis ir vienintele nuotrauka – čia Tadas šalia kitų klasės draugų.
„Jis buvo tylus, santūrus. Uždaras. Ką pasakai, daro. Paklausi – atsakinėja. Bet ten, kad reikštųsi, to nebuvo. O man atrodo tie santūresni tai ir gyvenime daugiau nuveikia“, – pasakojo Birutė Kairienė.
Mokykloje jam patiko biologija, patiko ir kūno kultūra, kaip sako auklėtoja. Per pertraukas matydavusi jį su kitais berniukais spardantį kamuolį stadione. Futbolui jis turėjo talentą. Ir aistrą, jis buvo Vilniaus „Žalgirio“ klubo narys. O štai patriotiškumą, meilę Lietuvai, atkūrus Nepriklausomybę, tuomet spinduliavo visi vaikai. Tadas taip pat. O vieną detalę mokytoja sako prisiminsianti ilgai.
„Tadas tikrai išsiskyrė savo grožiu. Tikrai išsiskyrė, ir už tai aš jį labai gerai atsimenu“, – tikino B. Kairienė.
Išgirdusi, kad Tadas žuvo, moteris neslepia – pirma mintis buvo, gal tai bendrapavardis.
„Kažkoks virpuliukas nuėjo, na, negera žinokite, sako smagu, kai mokiniai perauga mokytoją. Bet neduok Dieve, jeigu mokytojui reikia savo vaikus laidoti. Labai liūdna buvo“, – kalbėjo buvusi mokytoja.
Seniai planavo išvykti
Liūdna ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykloje. Prieš metus, kaip rodydami nuotraukas dalijasi prisiminimais dėstytojai, kiti Tadą pažinoję darbuotojai, jis baigė šią mokyklą. Ir buvo pripažintas geriausiu kursantu.
„Dėstytojai įvardijo, kad jis turėjo daug klausimų, jis domėjosi tuo, ką mokosi“, – teigė mokyklos atstovė Asta Šimkuvienė.
O iš valstybės sienos apsaugos vado už tai, kad tapo vienu geriausiu kursantų, gavo ir apdovanojimą.
„Tadas buvo apdovanotas valstybės sienos apsaugos tarnybos vado vardine dovana. Laikrodžiu“, – pridūrė A. Šimkuvienė.
O štai Pasieniečių mokyklos viršininkas išdavė – juk Tadas dar gerokai iki mokslų baigimo buvo pakėlęs sparnus kelionei į Ukrainą.
„Mokslo metų eigoje, Tadas atėjo pasakyti žinią, kad nori išvykti į Ukrainą kariauti. Mes turėjome labai sunkų pokalbį, minėjau jam, kad jis reikalingas Lietuvai. Kad baigtų mokslus, kad saugotų sieną, bet tikrai buvo tvirtai apsisprendęs. Ir po mūsų pokalbio, po savaitės įvyko nelaimingas atsitikimas, jis susilaužė koją. Ši aplinkybė užkirto kelią vykti į Ukrainą ir jis tęsė mokslus pas mus“, – pasakojo Deividas Kaminskas.
Tadas Tumas prieš kiek daugiau nei tris mėnesius prisijungė prie „Omega“ grupės. Tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Šiuo metu „Milžino“ ginklo broliai išvykę į Ukrainą tvarko dokumentus dėl jo palaikų atvežimo. Tai gali užtrukti, kaip jie sako, mat kūnas bus kremuojamas, o dar su Tadu atsisveikins ir kiti ginklo broliai. Tokia tradicija – atsisveikinti su Ukrainoje žuvusiu kariu užsieniečiu.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
