Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.
Užmetus akį į odontologijos klinikų kainoraščius aišku, kad už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, protezus, kai kuriems reikėtų pakloti net pusės metų atlyginimą.
Ligonių kasos nurodė, kokios odontologijos paslaugos yra kompensuojamos ir ką reikia daryti, jei nėra pinigų ūmiam dantų skausmui sutvarkyti.
5999 eurai už protezą
Palyginus atsitiktinai parinktų skirtinguose miestuose esančių klinikų kainoraščius nesunku suprasti, kad pigiau nelabai ir rasi – odontologijos paslaugos Lietuvoje yra itin brangios ir sunkiai įkandamos net vidutinį ar didesnį atlyginimą gaunantiems žmonėms.
Pavyzdžiui, klinika „Prodentum“ Vilniuje skelbia, kad konsultacijos kainuoja 32 eurus. Burnos higiena vaikams – nuo 29 iki 39 eurų. Profesionali burnos higiena suaugusiems – 59–89 eurai. O dantų balinimas siekia net 230 eurų.
Dantų plomba gali atsieiti 40–125 eurus. O brangiausia paslauga – protezai. Fiksuoti implantų protezai kainuoja nuo 890 iki 5,9 tūkst. eurų.
Kaune esančios odontologijos klinikos „Welldent“ kainos panašios – konsultacijos kainuoja 19–39 eurus. Tyrimai – 10–89 eurus. Burnos higienos paslaugos siekia 79 eurus, o jai priskiriama ICON terapija (baltų ir gelsvų dėmių bei pradinio ėduonies mikroinvazyvus šalinimas nuo danties paviršiaus, negręžiant dantų) gali kainuoti ir 299 eurus.
Balinimas šioje klinikoje kainuoja 119–339 eurus. Plomba – nuo 69 iki 109 eurų. O protezas vienam žandikauliui – 5999 eurai.
Kainos kituose miestuose
„Dantų centras“ klinikos yra Panevėžyje, Pakruojyje, Joniškyje ir Kupiškyje. Ten kainos ženkliai mažesnės. Pavyzdžiui, konsultacija kainuoja 10 eurų, burnos higiena – 45–65 eurai, laikina plomba – 10 eurų, bet yra ir už 60 eurų.
Balinimo kaina svyruoja nuo 90 iki 220 eurų. Daugiausia čia taip pat kainuoja protezai: vieno žandikaulio protezas kainuoja nuo 2 tūkst., nuo 4 tūkst. ar net nuo 5 tūkst. eurų, priklausomai nuo jo medžiagos.
Klaipėdoje esančioje odontologijos klinikoje „Lavidenta“ konsultacija atsieina daugiau, bet pigiau, nei Vilniuje ar Kaune – 20 eurų. Laikina plomba – 15 eurų, helio plomba – 45–80 eurų, estetinis plombavimas – iki 180 eurų.
Profesionali burnos higiena Klaipėdoje kainuoja 50 eurų, dantų balinimas – iki 250 eurų, implantacija – nuo 300 iki 4 tūkst. eurų.
Vis tik odontologijos paslaugos vaikams – šiek tiek pigesnės. Visose minėtose klinikose patikrinimas pažymai kainuoja 10 eurų, bet Vilniuje – 20 eurų.
Sostinėje paprastos, profilaktinės dantų gydymo paslaugos vaikams kainuoja nuo 20 iki 70 eurų, Kaune – nuo 10 iki 30 eurų, kitur – nuo 10 iki 30 eurų.
Klinikose yra ir tokių paslaugų, kaip „Vaiko pratinimas prie odontologinių procedūrų“, kuri kainuoja 20 eurų, arba 30 minučių trukmės apsilankymas, „kurio metu vaikas nesileidžia gydomas“ – 10 eurų.
Kompensuojama tik dalis paslaugų
Taigi kyla klausimas, ką daryti žmonėms, kurie turi rimtų problemų su dantimis, bet neturi pinigų jiems sutvarkyti.
Valstybinės ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė aiškina, kad dalis odontologinių paslaugų asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Jos teigimu, kompensuojamos pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos (pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mastą).
Pašnekovė įvardija, kad pirminės odontologinės priežiūros paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika ir kita.
Ji pabrėžia, kad dėl šių paslaugų reikia kreiptis į pirminės odontologinės priežiūros paslaugas teikiančius odontologus, su kuriais sutartį dėl paslaugų teikimo yra sudariusi įstaiga, kurioje dirba gyventojo šeimos gydytojas.
Protezavimas apmokamas tik vienetams
N. Bijanskienė priduria, kad PSDF lėšomis taip pat yra kompensuojamos odontologų specialistų konsultacijos metu suteiktos diagnostinės ir kai kurios gydomos procedūros, dienos chirurgijos odontologijos paslaugos ir stacionarinės odontologinės paslaugos.
Dantų protezavimas kompensuojamas vaikams, pensininkams, nedarbingiems ar iš dalies nedarbingiems asmenims ir tiems, kuriems gydymas buvo taikytas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
„Atkreipiame dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme reglamentuota, kad įstaigose teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, apdraustieji moka už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Išskyrus vaikus ir asmenis, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą“, – įvardija pašnekovė.
Socialiai remtini gali kreiptis dėl pažymos
Jei žmogus neatitinka kriterijų, bet visiškai neturi pinigų susitvarkyti probleminius, skausmingus dantis, N. Bijanskienė tikina, kad pacientas skausmo kęsti neturėtų.
Ji nurodo, kad dėl ūmaus dantų skausmo pacientui gydymo įstaigose nemokamai teikiama būtinoji odontologijos pagalba.
„Kaip jau ir minėjome, socialiai remtiniems asmenims, pateikusiems savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones mokėti nereikia.
Tad reikėtų nedelsti ir tokią pažymą iš savivaldybės socialiai remtiniems asmenims gauti ir užsirašius į eilę tvarkytis dantis“, – komentuoja pašnekovė.
Ji priduria, kad esant sunkiai finansinei padėčiai gyventojai dėl finansinės paramos galėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
