Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo.
Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.) papasakojo, kad pirmą kartą po 7-erių metų nuo teisių išsilaikymo dienos jis pateko į avariją.
Kaip pasakoja Irmantas, nors jis ir žinojo, kad po eismo įvykio yra svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau tąkart nesuprato, kokius veiksmus svarbu atlikti po to.
„Patekus į eismo nelaimę, su savimi neturėjau jokių eismo įvykio deklaracijos lapų, todėl iškart pasimečiau, o ką reikėtų daryti tokiu atveju. Taip pat nerimavau, kad tiek avariją sukėlęs vairuotojas, tiek aš jau buvome patraukę automobilius į šalį“, – rašė skaitytojas.
Šio dokumento užpildymas yra itin svarbus
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti draudimo bendrovių atstovai tvirtina, kad, patekus į nelaimę, eismo įvykio deklaracijos užpildymas – svarbi kiekvieno vairuotojo pareiga.
„Jei pagal avarijos aplinkybes galima į įvykio vietą nekviesti policijos pareigūnų, vairuotojai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją su eismo įvykio schema.
Kartais eismo įvykio schema tampa vieninteliu argumentu ir įrodymu tiriant po to kilusius ginčus, nes deklaracijoje įvykio aprašymui skirta ribota vieta ir vairuotojams kartais sunku vėliau atkurti eismo įvykio aplinkybes“, – kalbėjo „Gjensidige“ Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Tuo metu draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas antrina, kad eismo įvykio deklaracija išties yra svarbus dokumentas, kuriame turi būti nubraižoma ir eismo įvykio schema.
„Ji svarbi tam, kad būtų lengviau išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, todėl ją nubraižyti būtina visuomet“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Draudimo bendrovių atstovai taip pat gyventojams pataria eismo įvykio schemą nubraižyti neskubant, tačiau aiškiai ir suprantamai, pavyzdžiui, nurodant ne tik kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, bet ir tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu bei pažymint eismo juostas.
„Tai ypač svarbu tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga, nustatant vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą.
Tryliktosios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti“, – vardijo A. Gučius.
Kada kviesti policiją?
Draudimo bendrovės atstovas A. Gučius akcentuoja, kad eismo įvykio deklaracijos dokumentas turėtų būti užpildomas atsakingai. Be to, patariama galutinius sprendimus, susijusius su avarijos aplinkybėmis, priimti vietoje, kad vėliau netektų ieškoti nelaimės kaltininko.
„Jei abejojate dėl jums primetamos kaltės ir nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, siūlyčiau arba pasikonsultuoti su kuo nors iš karto eismo įvykio vietoje arba kviesti policijos pareigūnus.
Abiejų vairuotojų pasirašytą sprendimą deklaracijoje pakeisti yra sudėtinga, ypač jei sprendimui svarbūs veiksniai (atstumai, šviesoforo signalai, posūkio signalai) nebūna fiksuoti deklaracijoje ir nepatvirtinti abiejų vairuotojų parašais“, – sakė jis.
A. Gučius įžvelgia, kad sprendimą pakeisti dažniau pavyksta tuomet, kai eismo įvykio dalyviai netinkamai įvertina Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatas, bet tinkamai užpildo deklaraciją ir dar papildomai nufilmuoja bei nufotografuoja eismo įvykio vietą.
„Puikus pavyzdys – prekybos centrų aikšteles, kuomet kartais neteisingai įvertinamos KET nuostatos dėl pirmenybės, neteisingai įvertinami kelio ženklinimas ir dešinės rankos taisyklė. Tokiu atveju reikia kreiptis į draudimo bendrovę apdraudusią jus vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu ir tinkamai aprašyti situaciją, pateikti visą turimą medžiagą iš eismo įvykio“, – kalbėjo pašnekovas.
Gyventojams taip pat primenama, kad apie įvykį pranešti policijos pareigūnams būtina keliais atvejais.
„Pirmiausiai, reikia įsitikinti, kad nėra sužeistų asmenų. Jei tokių yra, būtina skambinti policijai. Taip pat skambinti policijai reikia, kai eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ir kaltės, nėra sugadinto turto savininko, valdytojo, arba vienas iš įvykio dalyvių pasišalina iš įvykio vietos“, – patarė pašnekovas R. Bieliauskas.
„Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovas papildo, kad policija būtina iškviesti, jeigu eismo nelaimės metu žuvo žmogus. Be to, kaip teigė A. Gučius, neretai praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai apgadintus kelio ar kiemo statiniu vairuotojai vertina kaip galimybę nekviesti policijos.
„Kai nėra, su kuo pildyti deklaracijos, jie tiesiog išvažiuoja iš įvykio vietos. Toks veiksmas vertinamas, kaip pasišalinimas iš eismo įvykio ir yra baudžiamas“, – sakė jis.
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas taip pat primena, kad po eismo įvykio privalu nepamiršti pastatyti ir avarinio sustojimo ženklo, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų ar psichotropinių medžiagų, kol nebus patikrintas girtumas ar apsvaigimas.
Pasak jo, kartais tokiose situacijose gali būti pravartu paskambinti ir savo artimiesiems.
„Taip pat svarbu nepanikuoti ir nepasimesti. Reikia skirti kelias minutes pagalvoti, kas įvyko ir kokie sprendimai ar veiksmai yra būtini.
Svarbu suvokti, kas ir kodėl yra atsakingas už eismo įvykį, prisiminti savo ir kito eismo įvykio dalyvio darytus veiksmus, paskambinti artimajam ar kolegai pasidalinti nutikusio įvykio aplinkybėmis, nes tam tikros įžvalgos gali būti naudingos prisiimant atsakomybę“, – patarė specialistas.
Pasakė, ar galite patraukti automobilį iš avarijos vietos
Draudimo bendrovių atstovai pasakoja, kad kartais pasitaiko skirtingų situacijų, kai po tam tikro laiko kaltininkas apsigalvoja ir nepripažįsta savo kaltės.
„Taip pat būna atvejų, kai kaltė iš tiesų pasikeičia – pateiktas aplinkybes vertina draudimo bendrovė, o kiekvienas atvejis individualus, bendros taisyklės nėra.
<…> Prieš patraukiant transporto priemones, pravartu yra nuotraukose užfiksuoti automobilių padėtį ir bendrą vaizdą, jei vėliau kiltų ginčų“, – patarė R. Bieliauskas
Tuo metu A. Gučius gyventojams primena, kad jei eismo įvykis yra nesudėtingas, o patys vairuotojai aiškiai sutaria dėl aplinkybių ir kaltės, tokiu atveju patariama nufotografuoti eismo įvykio vietą ir, patraukus automobilius iš avarijos vietos, užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje.
„Tačiau tai galioja tik tikrai sutarus dėl įvykio aplinkybių. Jei pasitrauksite iš įvykio vietos, net ir atvykusiems policijos pareigūnams gali būti sudėtinga nustatyti eismo įvykio kaltininką“, – kalbėjo pašnekovas.
Eismo įvykio deklaraciją galite užpildyti ir internetu
Pašnekovas G. Petrikas kiekvienam vairuotojui taip pat primena apie galimybę eismo įvykio deklaraciją užpildyti internetu.
„Rekomenduojame pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją išmaniuoju telefonu draudimoivykiai.lt. Šis būdas daug patogesnis ir paprastesnis, kadangi pildyti deklaraciją padeda išmaniojo vedlio patarimai.
Be to, dalis duomenų užkraunama automatiniu būdu, todėl sutrumpėja deklaracijos pildymo laikas bei sumažėja klaidų tikimybė. Negana to, visi užpildytos deklaracijos duomenys automatiškai perduodami kaltininko draudimo bendrovei“, – paaiškino G. Petrikas.
Pašnekovas kalba, kad jei vairuotojas nusprendė pildyti popierinę eismo įvykio deklaraciją, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar ji sudaryta iš save kopijuojančio popieriaus.
„Jei taip, abiem eismo įvykio dalyviams pakanka užpildyti pirmojo blanko savąją dalį ir ją pasirašyti. Jei ne, vienodai užpildykite dvi eismo įvykio deklaracijos kopijas, tai yra, po vieną abiem eismo įvykio dalyviams.
Neturint popierinės eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio deklaravimui galima naudoti švarų popieriaus lapą“, – vardijo G. Petrikas
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių (sausį–spalį) jau buvo registruota virš 51 tūkst. automobilių žalų, kurių žaloms atlyginti išmokėta beveik 62 mln. eurų. Vidutinė vienos žalos suma siekia apie 1200 eurų, o didžiausia fiksuota patirta automobilio žala siekia 110 tūkst. eurų.
O štai į „Ergo“ bendrovę atitinkamu laikotarpiu dėl žalos atlyginimo kreipėsi beveik 34 tūkst., jiems išmokėta daugiau kaip 45 mln. eurų išmokų.
„Gjensidige“ skaičiuoja šiemet registravusi virš 14 tūkst. atvejų, kai įvykį sukėlė vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę klientai, o nukentėjusiems asmenims atlyginta beveik 20 mln. eurų
