Žengti prie altoriaus ir prisiekti amžiną meilę ryžtasi vis mažiau lietuvių. Pernai susituokė 1000 mažiau porų nei 2021-aisiais. Tiesa, tautiečiai rečiau ir skyrėsi.
Ir visgi tie, kurie santuoką nusprendė nutraukti, karo kirvių užkasti nenori – ilgai tamposi teismuose, nepasidalija turto, nesutaria dėl minimalaus vaikų išlaikymo. O, pasak psichologų, mažesnį tuoktuvių skaičių pernai lėmė ne tik žmonių negebėjimas gyventi poroje, bet ir karas.
Panevėžiečiai Aušra ir Deividas susikaupę ir su lengvu jauduliu veiduose netrukus ištars vieną svarbiausių „taip“ savo gyvenime: „Gerbiamoji Aušra, ar jūs taip pat esate gerai apgalvojusi, per naktį nemiegojusi ir tvirtai pasiryžusi tekėti už Deivido? – Taip.“
5-erius metus kartu esanti pora sako, kad jiems svarbu įprasminti savo santykius sumainant vestuvių žiedus.
„Jeigu gyvenam kartu, norėtųsi, kad žmona turėtų ir mano pavardę“, – sako Deividas.
„Aš užtikrintai jausiuosi, rami, saugiai jausiuosi“, – kalba Aušra.
Pasak jaunavedžių, laimingos santuokos receptas – pagarba ir supratimas. Pora tikisi gyventi kartu iki gyvenimo galo: „Mylėsiu tave šiandien, rytoj ir amžinai.“
Ir visgi lietuviai priesaiką mylėti viens kitą iki grabo lentos duoda nenoriai. Pernai susituokė beveik 1200 mažiau porų nei 2021-aisiais.
Tiesa, vilniečiai – išimtis. Vilniaus mieste pernai susituokė 2800 porų ir tai yra 12 procentų daugiau negu užpernai. Jaunavedžiai žiedus maino ne tik santuokų rūmuose, bet renkasi ir išvykstamąsias santuokas – pernai santuokų rūmai įregistravo rekordinį jų skaičių – beveik 700.
„Iš tų populiariausių išvykstamų vietų šiltuoju sezonu tai išlieka Bernardinų sodas, čia pat skveras prie santuokų rūmų, taip pat rotušė, na, ir, žinoma, jaunieji noriai renkasi kavinių, restoranų terasas, sales, kiemus“, – teigia Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Tiesa, vilniečiai įsikibę vienas kitam į parankę per gyvenimą nori labiau keliauti kartu negu sukti skirtingais keliais.
„Kasmet įregistruojame 1500 ištuokų ir, kalbant apie Vilniaus miesto tendencijas, tokias gerąsias tendencijas, tai kad čia, na, Vilniaus mieste santuokų skaičiai yra ženkliai didesni negu ištuokų skaičiai, kuo negalėtų pasidžiaugti kiti miestai“, – tvirtina J. Kuzmienė.
Lietuviai pernai mažiau tuokėsi, bet mažiau ir skyrėsi. 2021-aisiais statistikos departamento duomenimis išsiskyrė 700 daugiau porų negu pernai. Kodėl žmonės skiriasi, klausiame marijampoliečių:
„Įsimyli, bet žinot, ta meilė tai tokia vienkartinė.“
„Vienas prie kito nenori taikytis ir tada turbūt sudėtinga gyventi kartu. Ir gal jau atsakomybių pradeda bijoti.“
„Mažai laiko skiria vieni kitiems, mažai supratimo.“
„Sunkumams nepasiruošę. Tik tai viskas gerai, čia, šiandien ir dabar, o gyvenant santuokoj, tai patys suprantat, reikia ir nusileisti.“
Ir nors per kovidą poros, kurios jau ilgai negyveno kartu, atrado laiko tiesiog susitvarkyti dokumentus ir skyrėsi greitai ir be pykčių, dabar, anot skyrybų ekspertų, lietuviai taikiai skirtis nenori ir susitarti jiems sekasi labai sunkiai, ypač dėl vaikų išlaikymo. Mat pakilus kainoms, jis siekia 316 eurų.
„Dažnai yra tokie įsivaizdavimai, kad kažkodėl vienam turi likti viskas, kitam nieko. Pavyzdžiui, aš ten vyras, mokėjau paskolą visą gyvenimą už mūsų namą, tai žmonai niekas nepriklauso. Ir atvirkščiai. Jeigu aš moteris, su manim lieka vaikai, tai vyrą lauk, man viskas“, – kalba advokato padėjėja Rita Vestertė.
Žmonės nutraukti santuoką nesibodi joje pragyvenę kad ir 40 metų.
„Turiu klientų, porą netgi, kuriems yra nuo 80 iki 95 metų amžiaus. Taip. Tai tiesiog pati pradėdama dirbti su klientu klausiau, su vienu ir su kitu. Klausiau, ar tikrai esate apsisprendę ir norite daryti tokį žingsnį. Sako taip, aš tiesiog dar noriu gyventi ramų gyvenimą, nes santuoka nepavyksta“, – pasakoja R. Vestertė.
O kiti, pasak advokatės padėjėjos, išsiskyrę net ir asmenukę pasidaro.
„Esu turėjus atvejį, kai klientai tiesiog paspaudė rankas, žinot. Sako, viskas gerai, malonu buvo, skirstomės“, – sako R. Vestertė.
O psichologas Mykolas Truncė aiškina, kad santuokų ir skyrybų skaičius priklauso ir nuo išorės veiksnių.
„Karantinas, apribojimas judėjimo, tada laisvės suvaržymai, tada karas prasidėjęs ir daug nežinomųjų išorėje ir tada žmonės linkę nedaryti kažkokių veiksmų, likti toj vietoj, stebėti, kas vyksta, o paskui, kai pripranta, tada jau galima grįžti į savo vidinį gyvenimą“, – aiškina M. Truncė.
Psichologas sako, kad dalis žmonių išvis nesituokia, nes net trečdalis nesijaučia saugūs poroje. O tų, kurie visgi ryžosi ištarti lemtingąjį taip, santuoka truks statistiškai 12–13 metų ir, anot psichologo, pastaraisiais metais ji dar labiau trumpėja.
„Žmonės nemoka gyventi poroje ir nemoka kurti lygiavertės pastiprinančios partnerystės, moka tik tai pagal seną modelį – įsakinėti“, – sako M. Truncė.
Sėkmingos santuokos receptas, pasak psichologo, problemas spręsti abipusio laimėjimo būdu ir bendrauti taip, kad po pokalbio norėtųsi apsikabinti. Prie šeimos instituto stiprinimo, anot Truncės, turėtų prisidėti ir valstybė – mokyti kaip gyventi poroje, mat lietuviai – viena labiausiai besiskiriančių tautų Europoje. Statistikai prognozuoja, kad iš 10 tūkstančių susituokusių porų 4 tūkstančiai išsiskirs.
