Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną.
Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos. O jos vis dar nekrenta – kainos stovi vietoje.
39 kvadratiniai metrai, į kuriuos tilps ir svetainė, ir virtuvė, ir miegamasis. Mažo ploto butai vis populiaresni, dažniausiai pirkėjai dabar renkasi vos keturiasdešimt kelių kvadratinių metrų dviejų kambarių butus. Žinoma, ne dėl to, kad visi staiga tapo minimalistais. Erdvesnių būstų žmonės dažnai tiesiog neįperka.
„Visos pasaulinės tendencijos jau daug metų eina link to, kad būsto plotas, tenkantis gyventojui, nuosekliai mažėja. Nes kyla būsto kokybė, kyla savikaina, kyla ir kaina, o poreikis turėti stogą virš galvos nuosavybės forma išlikęs“, – aiškina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas suskaičiavo, kad, norint įsigyti 60 kvadratinių metrų ploto butą Vilniuje reikia net trylikos vidutinių metinių atlyginimų. Pasak ekonomisto, pagal šį rodiklį Lietuvos sostinė artėja prie Stokholmo ir netgi didžiausiomis būstų kainomis Europoje pagarsėjusio Londono.
„Vakarų praktika rodo, kad, idealiu atveju, vidutinė šeima vidutinį būstą su vidutinėmis pajamomis turėtų būti pajėgi įsigyti per 5, blogiausiu atveju – 6 metus. Tai mūsų rodiklis perpus prastesnis“, – sako nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Sostinėje vieno kvadratinio metro būsto kaina dabar prasideda nuo maždaug 1400 eurų. Tačiau, Lietuvos banko skaičiavimais, visos Lietuvos būsto įperkamumo rodiklis geresnis, esą vidutinės kokybės būstui užtektų septynerių metų vidutinės algos dydžio santaupų.
„Jeigu lyginsime visos Lietuvos kvadrato kainą, tai įperkamumas, palyginti su atlyginimais, yra vienas geriausių Europoje“, – tikina Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.
Pasak Finansinio stabilumo departamento direktoriaus, sostinėje skaičiai didesni, bet ir atlyginimai aukštesni. Be to, pasak analitikų, ir patį įperkamumą reikėtų vertinti kitaip.
„Niekas netaupo būstui visai sumai. Tai yra bankinis instrumentas, todėl reikia sutaupyti pradiniam įnašui. O kiek namų ūkiui reikėtų laiko sutaupyti 20 tūkst. eurų, priklauso nuo individualaus vartojimo“, – aiškina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Paskolų palūkanos, įskaičiuojant bankų maržą, jau perkopė penkis procentus. O tai būsto rinkai suveikė lyg rankinis stabdis. Sausį Vilniuje žmonės nupirko šimtą butų – keturis kartus mažiau nei prieš metus.
„Žmonių, norinčių pirkti būstą, yra labai daug, tačiau visi ilgiau svarsto, delsia, vertina savo finansines galimybes“, – kalba Š. Tarutis.
„Trečias mėnuo tai tęsiasi ir tai yra signalas, kad yra atotrūkis tarp pardavėjų lūkesčių ir pirkėjų įsivaizdavimų. Dalis pirkėjų apskritai sustabdė planus kažkuriam laikui įsigyti būstą“, – teigia A. Antanavičius.
Sandorių skaičiai krito į dešimtmetį nematytus laikus.
„Dabartinis sandorių lygis mus grąžina į 2013–2014 metus“, – sako A. Antanavičius.
Pirkėjai laukia, kol kris kainos, tačiau jos dabar stovi vietoje. Esą tam, kad kainos pažemėtų, turi praeiti bent pusmetis. Lietuvos bankas visgi siunčia optimistinę žinią – būsto pirkėjų galia šiemet išaugs.
„Statybų projektų gan nemažai suplanuota ateityje, todėl pasiūlos daugės, paklausa nuslūgo ir tai sudarys sąlygas arba kainoms stagnuoti, gal kai kuriais mėnesiais – ir mažėti. Tačiau svarbiausia, kad atlyginimai augs sparčiau negu kainos“, – tvirtina J. Markevičius.
Pasak Lietuvos banko, šiuo metu būstas šalyje pervertintas keturiais procentais – trimis procentais mažiau nei prieš pusmetį.
