Pristatydamas Vilniuje, Katedros aikštės prieigose, penktadienį pradėtą eksponuoti Ukrainos pajėgų sunaikintą rusų tanką, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kvietė nenuilsti remiant metus prieš Rusijos agresiją kovojančią Ukrainą.
„Remti (…) niekas nežino kada pasibaigs karas, bet žino savo galimybes remti, kiek gali paremti Ukrainą, ir ta parama turi būti nuosekli“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
Nukauti rusų tankai taip pat bus eksponuojami ir Vokietijoje, Latvijoje bei Estijoje. Pasak ministro, tai yra „simbolinė ukrainiečių padėka toms šalims, kurios labai aktyviai rėmė ir remia Ukrainą“.
Kaip teigė ministro patarėja Kamilė Šeraitė, eksponuojamas sunaikintas T-72B rusų tankas buvo nukautas Dmytrivkoje prieštankinių raketų sistema „Javelin“.
Anot jos, svarstomos galimybės šį karo veiksmus liudijantį trofėjų eksponuoti ir kituose miestuose.
„Kol kas tiksliai nežinom. Labai džiaugėmės, kad pavyko iki vasario 24 dienos atsigabenti čia (…) galiausiai jis tikrai atsiras Kaune, prie karo muziejaus“, – kalbėjo ji.
Trofėjinis tankas bus eksponuojamas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Katedros aikštės Vilniuje iki kovo 16 dienos, jį Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune iki šių metų pabaigos paskolino Kyivo karo muziejus.
Minint Rusijos pradėto karo metines Jungtinės Tautos (JT) ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už neįpareigojančią rezoliuciją, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos bei paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką: 141 valstybė pritarė dokumentui, kuriuo išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.
„Tos rezoliucijos ir šalių prisijungiančių, balsuojančių už rezoliucijas skaičius (…) rodo kaip šalys keičia savo pozicijas. Dalis valstybių, kurios anksčiau susilaikydavo dėl Rusijos jau balsuoja už rezoliuciją, o Rusijos palaikytojų tas kontingentas (…), jis nesikeičia“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„JT kol kas atlieka tokį monitoringo vaidmenį ir formuoja, aš manau, kad pasaulio bendruomenės nuostatas dėl ateities, kas bus po karo ir kaip reikės bendrauti su šita agresyvia valstybe“, – pažymėjo jis.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodė, kaip smarkiai visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią rezoliuciją pavadino dar vienu Rusijos pralaimėjimu.
