Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC.
Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną.
Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.
Beveik pusė visų šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia metano, susidaro dėl žemės ūkio veiklos.
Nepaisant to, iki šiol žemės ūkyje išmetami teršalai nebuvo įtraukti į Naujosios Zelandijos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kurią kritikavo raginantieji vyriausybę imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant sustabdyti visuotinį atšilimą.
„Be jokios abejonės, turime sumažinti į atmosferą išmetamo metano kiekį, o veiksminga žemės ūkio išmetamųjų teršalų apmokestinimo sistema bus labai svarbi siekiant šio tikslo“, – sakė Naujosios Zelandijos klimato kaitos ministras Jamesas Shaw.
Pagal pasiūlymą ūkininkai nuo 2025 m. turės mokėti už išmetamų dujų kiekį.
Plane taip pat numatytos paskatos ūkininkams, kurie mažina išmetamųjų teršalų kiekį naudodami pašarų priedus, o ūkiuose sodinami medžiai galėtų būti naudojami teršalų kiekiui kompensuoti.
Andrew Hoggardas, pienininkystės ūkininkas ir Naujosios Zelandijos ūkininkų federacijos prezidentas, BBC sakė, kad iš esmės pasiūlymams pritaria.
„Daug metų dirbome su vyriausybe ir kitomis organizacijomis, kad šiuo klausimu surastume tokį sprendimą, kuris neužkirstų kelio ūkininkavimui Naujojoje Zelandijoje, todėl pasirašėme nemažai susitarimų, kurie mus tenkina.
Bet žinote, kaip ir visuose tokio pobūdžio susitarimuose, kuriuose dalyvauja daug šalių, visada bus pora negyvų žiurkių, kurias teks nuryti“, – pridūrė jis.
A. Hoggardas taip pat pabrėžė, kad dar nesusitarta dėl smulkių plano įgyvendinimo detalių.
„Vis dar reikia suderinti detales, pavyzdžiui, kas iš tikrųjų įgyvendins šią sistemą, todėl su vyriausybe dar teks padirbėti.“
Iš programos gautos lėšos bus investuojamos į mokslinius tyrimus, tobulėjimą ir konsultavimo paslaugas ūkininkams, teigė šalies Aplinkos ministerija.
Milijardai kovai su tarša
Praėjusį mėnesį Naujosios Zelandijos finansų ministras skyrė 2,9 mlrd. naujosios Zelandijos dolerių (1,76 mlrd. eurų) iniciatyvoms, skirtoms kovoti su klimato kaita, kurios bus finansuojamos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, apmokestinančios teršėjus.
Tuo tarpu ketvirtadienį investuotojai, valdantys 14 trln. dolerių (13,24 trln. eurų) vertės turtą, paragino Jungtines Tautas sukurti pasaulinį planą, kuris užtikrintų žemės ūkio sektoriaus tvarumą.
Laiške JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui, apie kurį pirmoji pranešė naujienų agentūra „Reuters“, FAIRR iniciatyva teigė, kad ši agentūra yra tinkamiausia institucija imtis iniciatyvos kuriant veiksmų planą, kaip pažaboti vieną didžiausių klimatui kenksmingų išmetamųjų teršalų šaltinių.
Metanas (CH4) yra antros pagal paplitimą šiltnamio efektą sukeliančios dujos po anglies dioksido (CO2).
Šios dujos – vienos iš stipriausių ir lemia trečdalį dabartinio dėl žmogaus veiklos kylančio klimato atšilimo. Atskiros metano molekulės atmosferą šildo stipriau nei atskiros CO2 molekulės.
Praėjusiais metais Glazge vykusioje COP26 aplinkosaugos konferencijoje JAV ir ES susitarė iki 2030 m. 30 proc. sumažinti šių dujų išmetimą. Šią iniciatyvą taip pat pasirašė daugiau kaip 100 šalių, įskaitant Naująją Zelandiją.
Kaip metanas išsiskiria?
Apie 40 proc. metano susidaro iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, pelkių, tačiau dabar didesnė dalis CH4 susidaro dėl įvairios žmogaus veiklos, pradedant žemės ūkiu, pavyzdžiui, galvijų ir ryžių auginimu, baigiant šiukšlynais.
Vienas didžiausių šaltinių yra gamtinių dujų gavyba, transportavimas ir naudojimas, o nuo 2008 m. metano išmetimas labai išaugo – mokslininkai mano, kad tai susiję su skalūnų dujų bumu kai kuriose JAV dalyse.
2019 m. metano kiekis atmosferoje pasiekė rekordinį lygį, maždaug du su puse karto viršijantį priešindustrinės eros lygį.
Mokslininkams nerimą kelia tai, kad metanas tikrai pajėgus, kai kalbama apie planetos šildymą. Per 100 metų laikotarpį jis įšildo 28-34 kartus labiau nei CO2.
Skaičiuojant 20 metų laikotarpiu, jis yra maždaug 84 kartus stipresnis už anglies dioksidą.
Nepaisant to, atmosferoje CO2 yra daug daugiau nei metano, o atskiros jo molekulės ten gali išlikti šimtus metų.
