Per dvi savaitgalio dienas Rusija sugebėjo Ukrainoje išnaudoti raketų, kurių bendra vertė – iki maždaug 208 mln. eurų, skelbia „Forbes“. Skaičiuojama, kad per savaitgalį į Ukrainą smogė nuo 60 iki 80 raketų.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
10:12 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 35 250 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 217 lėktuvų, 185 sraigtasparnius, 1567 tankus, 3704 šarvuočius, 778 artilerijos pabūklus, 243 raketų sistemas, 14 laivų, 2589 mašinas, 636 bepiločius orlaivius, 102 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 61 specialiosios įrangos vienetą bei 139 sparnuotąsias raketas.
09:35 | Europos Komisija ragina ES šalis ruoštis tolesniems dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimams
Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.
„Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11–21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui. Be to, negalima atmesti ir kitų nepagrįstų Rusijos sprendimų nutraukti tiekimą šalims ar bendrovėms“, – kalbėjo eurokomisarė per spaudos konferenciją Briuselyje.
K. Simson žodžiais, „tolesni trikdžiai šiuo metu atrodo tikėtini“, todėl ES narės turėtų būti pasirengusios tokiems galimiems sunkumams.
„Mums būtinos papildomos saugumo garantijos, kad artėjančią žiemą nenukentėtume net ir tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų [dujų] tiekimą“, – pabrėžė K. Simson.
Pasak jos, kad EK ragina Bendrijos nares sumažinti dujų vartojimą kiek tik įmanoma, bei pereiti prie kitų energijos šaltinių – tai taikytina pramonės įmonėms, elektros ir šilumos energijos gamybai.
K. Simson taip pat pranešė, kad EK planuoja ateinantį mėnesį paskelbti planą, kaip ES galėtų sumažinti dujų poreikį, apžvelgdama įvairias galimybes artėjančios žiemos perspektyvoje.
09:12 | Per vieną savaitgalį panaudojo visą raketų arsenalą
„Forbes“ praneša, kad savaitgalį, birželio 25–26 dienomis, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido nuo 60 iki 80 tolimojo nuotolio raketų, kurių bendra kaina siekė 150–220 mln. JAV dolerių (141–208 mln. eurų).
Leidinio teigimu, rusų pajėgos didžiąją dalį raketų paleido Žytomyro srityje (apie 30), dar 20 raketų Černihivo srityje. Smūgių sulaukė ir Kyjivo, Chmelnickio, Lvivo ir Dnipro sritys. Taip pat buvo užpultas Mykolajivo, Charkivo ir Kyjivo miestai.
„Forbes“ duomenimis, Rusija panaudojo visą turimą raketų arsenalą – „Tochka-U“, „X-22“, „Onyx“, „Iskander“, „Caliber ir X-101“ raketas.
08:43 | Didysis septynetas Rusijos smūgį Ukrainos prekybos centrui smerkia kaip „karo nusikaltimą“
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.
Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.
„Beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius yra karo nusikaltimas“, – sakoma pranešime, kuriuo taip pat smerkiama ši „pasibjaurėtina ataka“.
08:22 | JT Saugumo Taryba rengia posėdį dėl Rusijos raketų smūgių
Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija.
Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.
Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.
Susitikime taip pat bus aptartas sekmadienį surengtas Kyjivo bombardavimas, per kurį smogta gyvenamajam kompleksui, nurodė jis.
08:00 | Sparčiai auga Rusijos atakuoto Ukrainos prekybos centro aukų skaičius
Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 18 žmonių ir buvo sužeista dar 59, kai Rusijos karinės pajėgos pirmadienio popietę atakavo prekybos centrą Kremenčuko miestelyje, Poltavos srityje, centrinėje Ukrainoje.
Rusijos atakos prieš Kremenčuko prekybos centrą aukų skaičius išaugo iki 18, antradienio rytą paskelbė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.
Pasak jo, įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai.
07:41 | Bidenas pasmerkė Rusijos raketų smūgį į prekybos centrą Kremenčuke
„Rusijos puolimas prieš civilius prekybos centre yra žiaurus. Mes solidarizuojamės su Ukrainos žmonėmis“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Per Rusijos smūgį prekybos centrui Kremenčuke žuvo mažiausiai 18 žmonių. Šią ataką jau pasmerkė JT ir pasaulio lyderiai.
07:09 | Zelenskis: Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į pirmadieninį Rusijos pajėgų išpuolį prekybos centre Kremenčuke, Poltavos srityje, pareiškė, kad Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje.
„Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Tai faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad rusiškos naftos pirkimas ar gabenimas, ryšių su Rusijos bankais palaikymas, mokesčių ir muitų mokėjimas Rusijos valstybei yra pinigų davimas teroristams“, – kreipdamasis į tautiečius ir pasaulį pirmadienio naktį sakė V. Zelenskis.
06:41 | Scholzas pareiškė, kad nebeįmanoma grįžti prie ryšių, kurie su Rusija buvo iki karo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą sakė, kad Rusija, atakuodama Ukrainą, pažeidė „visas taisykles, visus susitarimus, kuriuos sudarėme tarpusavyje dėl šalių bendradarbiavimo“.
Jis sakė, kad G-7 lyderiai sutinka, kad tai paskatino ilgalaikius pokyčius, „kurie ženklins tarptautinius santykius labai, labai ilgai. Taigi akivaizdu, kad santykiuose su Rusija negali būti kelio atgal į laikus iki Rusijos puolimo prieš Ukrainą“.
06:14 | Medvedevas pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu
Interviu Rusijos žiniasklaidai Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tvirtino, kad Trečiąjį pasaulinį karą įžiebtų bet koks „kėsinimasis“ į okupuotą Krymą. Kartu jis tvirtino, kad Ukrainos įstojimas į NATO „yra pavojingesnis“ Rusijos Federacijai nei Suomijos ir Švedijos įsitraukimas į Aljansą.
„Ukraina NATO yra nepalyginamai pavojingesnė jėga mūsų šaliai. Ir taip yra dėl to, ką ne kartą yra sakęs prezidentas Vladimiras Putinas. Neišspręstų teritorinių ginčų buvimas, taip pat skirtingas supratimas apie regionų statusą. Mums Krymas yra Rusijos dalis. Ir taip bus amžinai.
Bet koks bandymas įsiveržti į Krymą yra karo paskelbimas mūsų šaliai. O jei tai padarytų NATO narė, tuomet tai būtų konfliktas su visu Šiaurės Atlanto aljansu. Trečiasis pasaulinis karas. Visiška katastrofa“, – grasino D. Medvedevas.
Politiko teigimu, Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO Rusijos Federacijai „niekuo nauju negresia“. D. Medvedevas mano, kad šios šalys palaiko „pagarbius“ santykius su Rusija, todėl nesitiki su jomis teritorinių ginčų.
