Visos sankcijos Rusijai: štai, kaip baudžiama agresorė

Nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais Europos Sąjunga taiko griežčiausias sankcijas Rusijai nuo Šaltojo karo pradžios. Nors 2014–2015 m. įvestos priemonės buvo iki tol nematytos, tačiau jų mastas dar buvo gana siauras, o Kremlius rado būdų, kaip apeiti sankcijas. Visgi nuo šiais metais prasidėjusios plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga nebejuokauja. Septyni sankcijų paketai apima beveik visas Rusijos ekonomikos sritis ir tikimasi, kad jos pristabdys Kremliaus karines ambicijas.

Pirmųjų sankcijų po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais Europos Sąjunga ėmėsi gana greitai. Tų pačių metų kovo mėnesį Bendrijos užsienio reikalų ministrai nusprendė nustatyti pirmąjį priemonių, taikomų 21 pareigūnui, atsakingam už veiksmus, kuriais kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, rinkinį.

Tą patį pavasarį Europos Sąjunga nusprendė sugriežtinti sankcijas asmenims, atsakingiems už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, taip pat pradėti taikyti turto įšaldymo ir draudimo keliauti priemones papildomai į sąrašą įtrauktiems asmenims, taip pat įvedė prekių importo iš Krymo draudimą.

Rusijos tiltas į aneksuotą Krymą (nuotr. SCANPIX)

Bendrijos vadovai toliau plėtė sankcionuotų asmenų sąrašą, 2014 m. liepą į jį įtraukdami dar daugiau asmenų ir įmonių, kurie teikia materialinę arba finansinę paramą veiksmams prieš Ukrainą, sankcijas griežti skatino ir MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimas.

Nuo 2014 m. sankcijos buvo taikomos apie 150 asmenų ir apie 40 įmonių, rėmusių ar prisidėjusių prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimų. Skaičius, nors ir nežymiai, tačiau kisdavo kas keletą mėnesių, kadangi Europos Sąjungos lyderiai tai pridėdavo į sankcijų sąrašus naujus asmenis ir bendroves, tai dalį išbraukdavo.

Šiais metais pirmąsias sankcijas Europos Sąjunga Rusijai pradėjo taikyti dar prieš plataus masto invazijos pradžią. Vieną dieną prieš Rusijos invazijos pradžią – vasario 23 d. – Bendrijos lyderiai priėmė sprendimą įvesti naujas sankcijas Rusijai. Toks sprendimas buvo sąlygotas Kremliaus žingsnio nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijas pripažinti nepriklausomais subjektais ir vėliau priimtą sprendimą į šias teritorijas siųsti Rusijos karines pajėgas.

Pirmąjį 2022 metais priimtų sankcijų paketą sudarė:

  • tikslinės sankcijos 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui ir dar 27 asmenims;
  • ekonominių santykių su vyriausybės nekontroliuojamomis Donecko ir Luhansko sričių teritorijomis apribojimai;
  • Rusijos galimybės patekti į ES kapitalo ir finansų rinkas ir naudotis atitinkamomis paslaugomis apribojimai.

tankas Donecko regione (nuotr. SCANPIX)

 

Dieną po plataus masto Rusijos invazijos pradžios Bendrijos lyderiai priėmė antrąjį sankcijų paketą. Europos Sąjunga nusprendė įšaldyti Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą. Be to, ji nustatė ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos Nacionalinės saugumo tarybos nariams ir likusiems Rusijos Valstybės Dūmos nariams, kurie pritarė tam, kad Rusija nedelsiant pripažintų pasiskelbusias Donecko ir Luhansko „respublikas“.

Lyderiai taip pat susitarė dėl papildomo individualių ir ekonominių priemonių rinkinio, skirto reaguoti į neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą. Šios sankcijos apima finansų, energetikos, transporto ir technologijų sektorius, taip pat vizų politiką.

Trečiasis sankcijų draudimas pasiekė dar po kelių dienų – vasario 28 d. Naujos priemonės apėmė:

  • sandorių su Rusijos centriniu banku draudimą,
  • 500 mln. € paramos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtai įrangai ir reikmenims finansuoti,
  • draudimą Rusijos oro vežėjams skristi per ES oro erdvę ir patekti į ES oro uostus,
  • naujas sankcijas dar 26 asmenims ir vienam subjektui.

ES taip pat pašalino septynis Rusijos bankus iš SWIFT sistemos. Tie septyni bankai yra šie: „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“, „Vnesheconombank“ (VEB) ir „VTB Bank“.

ES taip pat uždraudė:

  • investuoti į Rusijos tiesioginių investicijų fondo bendrai finansuojamus projektus, juose dalyvauti ar kitaip prie jų prisidėti;
  • parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar subjektui Rusijoje.

Kovo pradžioje Bendrijos lyderiai pritarė ir tam, kad būtų sustabdyta žiniasklaidos priemonių „Sputnik“ ir „Russia Today“ transliavimo veikla ES, kol bus nutraukta agresija prieš Ukrainą ir kol Rusijos Federacija bei su ja siejamos žiniasklaidos priemonės nustos vykdyti dezinformacijos ir manipuliavimo informacija veiksmus, nukreiptus prieš ES ir jos valstybes nares.

Kovo 15 d. priimtas ketvirtasis sankcijų paketas. Šiomis priemonėmis uždraudžiama:

  • visi sandoriai su tam tikromis valstybės valdomomis įmonėmis;
  • kredito reitingų paslaugų teikimas visiems Rusijos asmenims ir subjektams;
  • naujos investicijos į Rusijos energetikos sektorių.

Taip pat išplėstas asmenų, susijusių su Rusijos gynybos ir pramonine baze, sąrašą, nustatant tokiems asmenims griežtesnius dvejopo naudojimo prekių, taip pat prekių ir technologijų, kurios galėtų padėti Rusijai stiprinti jos gynybos ir saugumo sektorių technologiniu požiūriu, eksporto apribojimus. Be to, ES nustatė:

  • prekybos apribojimus, susijusius su anglimi, plienu ir prabangos prekėmis;
  • sankcijas dar 15 asmenų ir 9 subjektams.

Penktasis sankcijų paketas priimtas balandį. Į šį rinkinį įtrauktas draudimas:

  • importuoti anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos;
  • visiems Rusijos laivams įplaukti į ES uostus;
  • Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto vežėjams atvykti į ES;
  • importuoti kitas prekes, pavyzdžiui, medieną, cementą, jūros gėrybes ir alkoholinius gėrimus;
  • eksportuoti reaktyvinius degalus ir kitas prekes į Rusiją;
  • dėl indėlių į kriptoturto pinigines.

Dėl šeštojo sankcijų paketo Europos lyderiai sutarė birželio pradžioje. Rinkinį sudaro:

  • draudimas importuoti iš Rusijos žalią naftą ir rafinuotus naftos produktus, išskyrus ribotas išimtis;
  • draudimas dar trims Rusijos bankams ir vienam Baltarusijos bankui naudotis SWIFT sistema;
  • dar trijų Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių transliavimo veiklos Europos Sąjungoje sustabdymas.

ES taip pat priėmė sankcijas dar 65 asmenims ir 18 subjektų. Tai, be kita ko, asmenys, atsakingi už žiaurumus, įvykdytus Bučoje ir Mariupolyje.

Liepos pabaigoje sutarta ir dėl septintojo sankcijų paketo. Juo ES priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama sugriežtinti esamas ekonomines sankcijas Rusijai, patobulinti jų įgyvendinimą ir sustiprinti jų veiksmingumą.

„Išlaikymo ir suderinimo“ dokumentų rinkiniu:

  • nustatomas naujas draudimas pirkti, importuoti ar perduoti Rusijos kilmės auksą, įskaitant juvelyrinius dirbinius;
  • sustiprinta dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė;
  • esamas draudimas įplaukti į uostą išplėstas įtraukiant šliuzus;
  • paaiškinamos esamos priemonės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų, aviacijos ir teisingumo srityse;
  • į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus įtraukti dar 54 asmenys ir 10 subjektų, įskaitant Maskvos merą ir didelę finansų įstaigą „Sberbank“.

Naujos priemonės, kaip ir ankstesnės sankcijos, netaikomos Rusijos vykdomam maisto produktų, grūdų ir trąšų eksportui.

Liepos 26 d. Europos Sąjunga pratęsė ekonominių sankcijų taikymą iki 2023 m. sausio 31 d.

Šias sankcijas sudaro apribojimai, susiję su:

  • finansais;
  • energetika;
  • technologijomis;
  • dvejopo naudojimo prekėmis;
  • pramone;
  • transportu;
  • prabangos prekėmis.

 

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer