Ir 2022-ųjų pabaigą, ir 2023-ųjų pradžią Lietuvoje pažymėjo skaudžios netektys – staiga mirė 42 m. stilistė, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė, paskelbta apie 33 m. grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį, po kovos su vėžiu užgeso 42-ejų ilgametės „Kaunas Jazz“ meno vadovės Indrės Jučaitės-Sarneckienės gyvybė. Šios netektys sukrėtė ne vieną.
„Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas, klinikinis psichologas Antanas Mockus pažymi, kad tokia reakcija nėra neįprasta, visuomenę sukrečia žinomų, dažnai viešumoje arba socialiniuose tinkluose matomų žmonių mirtys.
„Su didesnio žinomumo žmonėmis kiekvienas iš mūsų turime kažkokį santykį. Vieni galbūt seka juos socialiniuose tinkluose arba domisi jų kūryba, tad turi nemažą svarbą jų gyvenime, mąstyme ir kituose patyrimuose“, – teigia klinikinis psichologas.
Žinomo žmogaus netektis taip pat nulemia tam tikrus gyvenimo pokyčius – dažnai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose matomi asmenys staiga dingsta iš mūsų kasdienybės:
„Kai jo staiga nebėra, ypač veikia staigumo momentas, įprastoje kasdienybėje staiga kažkas dingsta, tada įvyksta menkesnis ar stipresnis praradimas.“
Labiausiai sukrečia staigios jaunų žmonių mirtys
Visuomenę itin stipriai sujaudina staigios jaunų žmonių mirtys. Pasak pašnekovo, tai kiekvienam primena, koks gyvenimas trapus, kad mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis.
„Kai kuriems žmonėms pati mirties tema yra sukrečianti, ypač jauno žmogaus, staigi mirtis labiau sukrečia, paveikia. Tada kiekvienas žmogus pagalvoja apie save, kad aš esu mirtingas, taip gali nutikti ir man.
Nerimastingi žmonės labiau sunerimsta, pradeda galvoti, ar neserga kažkokiomis ligomis, kad ir jų tai laukia. Įrodymas, kad jauni žmonės irgi miršta, kiekvieną priverčia pagalvoti apie save“, – pasakoja A. Mockus.
Kuo asmuo artimesnis, tuo stipriau išgyvename jo netektį, teigia A. Mockus, tačiau jautriai paveikti gali ne tik artimo asmens mirtis. Net jei žmogus yra nepažįstamas, bet, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose dalinasi savo kasdienybe, mintimis, kurios mums artimos, užsimezga emociškai artimesnis ryšys.
„Emocinis ryšys su kiekvienu žmogumi yra individualus. Jeigu žinomas žmogus yra svarbus, žmogus išgyvena jo netektį“, – paaiškina psichikos sveikatos specialistas.
Asmenis, neturinčius minčių apie savižudybę, neišgyvenančius artimojo gedulo ir suvokiančius mirtį kaip neišvengiamą gyvenimo realybę, žinomų žmonių mirtys paveikia trumpesniam laikui. Jie įprastai išgyvena ne tokius intensyvius jausmus, jiems tai yra laikinas sukrėtimas.
Neretai tokie asmenys dėl žinomo žmogaus mirties liūdi vedini empatijos – įsivaizduoja skausmą, kurį patiria šeima, vaikai, užjaučia dėl netekties:
„Empatiškesni žmonės gali įsivaizduoti šeimos sielvartą, skausmą, užjausti. Ir tokie žmonės pagarbą, užuojautą išreiškia pradedant komentaru socialiniuose tinkluose, baigiant šermenų ar kapų aplankymu.“
Pažeidžiamiausios grupės išgyvena stipriau
Vis tik, psichologas pažymi, kad kai kurios grupės yra pažeidžiamesnės, tad tokios staigios, sukrečiančios mirtys jiems gali sukelti labai daug neigiamų jausmų.
„Yra nemažai pažeidžiamų žmonių, kurie galbūt jau ne vieną dieną yra mąstę apie savižudybę arba išgyvena intensyvų sielvartą dėl artimo žmogaus netekties, arba yra patyrę netektį, bet ją yra ne iki galo išgyvenę.
Tokiems žmonėms tai sukelia įvairius jausmus, jie išgyvena skausmą, netektį, tai gali sukelti sielvartą. Tuos, kas turėjo minčių apie savižudybę, dažnai apie tai pagalvoja, tokios netektys gali stipriai paveikti“, – aiškina specialistas.
Asmenims, galvojantiems apie savižudybę, išgyvenantiems artimojo netekties skausmą arba patyrusiems netektį, su kuria dar nėra susitaikę, žinomo, ypač jauno, žmogaus mirtis gali sukelti visą spektrą nemalonių jausmų.
„Žinomo žmogaus mirtis taip pat gali būti dirgiklis, tada žmogaus žvilgsnis nukrypsta į savo vidinį pasaulį. Toks netikėtas įvykis suveikia kaip dirgiklis, kuris paleidžia arba sustiprina bejėgiškumo, beviltiškumo, beprasmiškumo, psichinio skausmo, giliaus liūdesio jausmus, su kuriais tenka tvarkytis“, – pastebi pašnekovas.
Nebijokite kreiptis pagalbos
Tokiu atveju, jei žinomo žmogaus mirtis sukelia itin stiprius išgyvenimus, skausmą, A. Mockus ragina nebijoti kreiptis pagalbos:
„Tiems žmonėms, kuriuos stipriau paveikia tokios netektys, tikrai rekomenduočiau ar su artimaisiais pakalbėti, ar su psichologais, ar paskambinti į telefonines pagalbos linijas – jeigu tai stipriau paveikė, pasikalbėti apie jausmus ir taip užkirsti kelią, kad tokios mintys nesirutuliotų į kažką daugiau.“
Ir artimieji, pastebėję, kad žinia apie žinomo žmogaus mirtį šalia esantį stipriai sukrėtė, turėtų nepamiršti išklausyti, pasidomėti, kaip asmuo jaučiasi, suprasti, ką jis išgyvena ir jokiu būdu nepulti kritikuoti ar sumenkinti problemos.
„Reikėtų tiesiog išklausyti, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, suprasti, kad žmogų netektis tikrai palietė. Nereikėtų nuvertinti, nes taip neigiame kito žmogaus vidinę realybę.
Žmogus išgyvena stiprius jausmus, o mes sakome, kad nėra ko jaudintis, mirė svetimas žmogus – taip piktai, su patyčiomis nuvertiname jo jausmus. Toks polinkis nuvertinti gali būti tarsi buvimo su savo jausmais būdo atspindys – ir savo jausmus nuvertinti, ir kito žmogaus. Tai yra gan dažnas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį“, – pataria klinikinis psichologas A. Mockus.
