Žolė jūsų kieme – ilgesnė nei 10 ar 12 cm? Galite sulaukti baudų ir didesnių mokesčių

Dalis gyventojų turi sklypus ar sodybas, kurių reguliariai neprižiūri, nes ten lankosi retai, pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais. Visgi neprižiūrėta žolė gali prišaukti nemalonumų.

Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų.

O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Dėl netvarkomų sklypų – baudos iki 600 eurų

Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, yra privaloma šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai.

Pasak savivaldybės atstovų, tinkamas žolės aukštis ar šienavimo dažnis nėra apibrėžti, taigi šienavimas privačiuose sklypuose gali būti atliekamas savo nuožiūra.

Vis tik jie pabrėžė, kad tai nesuteikia teisės apleisti sklypą ir visiškai nepjauti žolės.

Savivaldybė komentavo, kad, gavus nusiskundimų dėl netvarkomų sklypų, seniūnijos darbuotojai ir viešosios tvarkos pareigūnai atlieka patikrinimus.

Jeigu jų metu yra nustatoma pažeidimų, gali būti skirta bauda iki 140 eurų. Jei pažeidimai kartojasi – iki 600 eurų.

„Tačiau pirmiausia yra bandoma situaciją išspręsti taikiai – apleisto sklypo savininkas yra raštu įpareigojamas susitvarkyti aplinką per dvi savaites“, – pridūrė Vilniaus miesto savivaldybė.

Ji negalėjo atskleisti, kiek pažeidimų dėl nešienavimo buvo nustatyta, kadangi jie yra skaičiuojami kartu su visais tvarkos ir švaros pažeidimais.

Vis tik atstovai nurodė, kad bendrai už įvairius Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus pernai buvo surašyti 327 protokolai.

Šiltu sezonu žolė turi būti ne ilgesnė kaip 10 cm

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Lasickas nurodė, kad reikalavimai žolės aukščiui yra numatyti.

Jis įvardijo, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolė turi būti pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm.

O vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. imtinai) turi būti užtikrinama, kad reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 10 cm.

Anot G. Lasicko, už šių taisyklių pažeidimus galima gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. O nusižengimą padarius pakartotinai grėstų 140–600 eurų bauda.

„Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per 2023 metus Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo surašyti 43 administracinio nusižengimo protokolai“, – paminėjo atstovas.

Gali padidėti žemės mokestis

Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų seniūnijos seniūnė Asta Chanko taip pat pabrėžė, kad savininkai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priklausančiose teritorijose.

Kaune, kaip ir Klaipėdoje, sklypus reikia šienauti periodiškai – žolės aukštis neturėtų būti aukštesnis kaip 12 cm.

Jį viršijus, seniūnijos gali skirti įspėjimus arba administracines baudas už sklypo nepriežiūrą.

Be jau minėtų baudų A. Chanko atkreipė dėmesį ir į tai, kad toliau nesitvarkant savo sklypų, jie gali būti įtraukiami į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, jiems taikant padidintą žemės mokestį.

Pašnekovė nurodė, kad jis gali siekti nuo 0,3 iki 4 proc. žemės vertės mokesčio.

„Kauniečiai aktyviai prižiūri ir tvarkosi jiems priklausančias sklypus, tačiau pasitaiko ir neprižiūrimų. Praėjusiais metais registruoti ir apmokestinti 172 nesutvarkyti sklypai“, – atskleidė Kauno miesto savivaldybės atstovė.

Kiek kainuoja pjovėjų paslauga?

Aplinkos tvarkymo bendrovės „Arbora LT“ direktorius Einius Sujeta nurodė, kad užsakymus sklypams nušienauti priima ir mažiems (iki 20 a), ir vidutiniams (nuo 20 a iki 1 ha), ir dideliems (nuo 1 ha ir daugiau) plotams.

Jo aiškinimu, mažiausi plotai reikalauja daugiau logistikos, todėl 1 a (t.y. 100 kvadratinių metrų = 10×10 metrų) kaina mažame plote yra mažiausiai patraukli, kadangi reikia skaičiuoti laiką nuo objekto iki objekto, pasiruošimo objektui sąnaudas, apsitvarkymą ir pan.

Pašnekovas skaičiavo, kad tokių plotų įkainis su mokesčiais už 1 a gali siekti nuo 7 iki 12 eurų. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje jis yra.

Tuo metu vidutiniuose ar dideliuose plotuose šie procesai per dieną kartojasi rečiau arba tik vieną kartą priklausomai nuo ploto.

Taigi tokio tipo objektuose, anot E. Sujetos, kainos už 1 a siekia 2–7 eurus su mokesčiais, priklausomai nuo ploto (10 ha turės mažesnį įkainį nei, pvz., 1 ha).

Jis paminėjo, kad kainai įtakos dažniausiai turi ir pjovimo dažnumas: jei tai daroma retai, žolė bus aukšta, tad ir daugiau kainuos.

„Kaina taip pat priklauso nuo sklypo reljefo: jei sklypas – lygus, galėsime pasiūlyti geriausią kainą.

Jei sklype yra šlaitų, griovių ar kitų kliūčių, kurios trukdo sklandžiam darbui su mažąja ar didžiąja technika ir reikalauja daug rankinio darbo, t. y. trimeriavimo, tuomet tai turės įtakos didesniam 1 a įkainiui“, – komentavo E. Sujeta.

Savo kiemus patys šienauja vis rečiau?

„Arbora LT“ direktorius tv3.lt pasakojo, kad kiekvienais metais užklausų ir užsakymų žolės pjovimui gauna vis daugiau.

Anot jo, tą lemia kelios priežastys – įmonės plėtra ir tai, kad žmonės vis mažiau linkę šiuos darbus atlikti patys:

„Jie nemato prasmės skirti savo laiką darbams, kuriuos galėtų atlikti įmonė už santykinai nedidelę kainą.“

Pašnekovas įvardijo, kad aktyvumas dėl žolės pjovimo paslaugų yra pastebimas jau kovo mėnesį, tačiau daugiausiai užsakymų ir klausimų bendrovė sulaukia nuo balandžio iki birželio mėnesio.

„Vieni klientai užsakinėja vienkartinius pjovimus, kiti – nuolatinę privačių ar komercinių teritorijų priežiūrą. Per mėnesį sulaukiame apie 30–40 klientų.

Labiausiai dominuoja verslo ir privatūs klientai. Priežastys yra įvairios: verslo klientai tiesiog ieško sprendimo, kas jiems atliktų šiuos darbus, o privatūs klientai neturi pajėgumų tokiems darbams vykdyti. Pvz., dėl ploto dydžio ar reljefo sudėtingumo, laiko stokos“, – kalbėjo E. Sujeta.

Žoliapjovių kainos – gali siekti ir 2 tūkst. eurų

Vis tik nenorintys mokėti už žolės pjovimą gyventojai neišvengiamai turi įsigyti savo žoliapjovę.

Pigiausia vejapjovė elektroninėje parduotuvėje „Pigu.lt“ yra elektrinė nesavaeigė ir kainuoja vos 51,4 euro. Savaeigė benzininė vejapjovė jau gali atsieiti ir virš 300 eurų. O brangiausių akumuliatorinių savaeigių vejapjovių kaina gali siekti ir 1,3 tūkst., ir 1,9 tūkst. eurų.

Parduotuvių tinklo „Senukai“ svetainėje galima matyti, kad populiariausios akumuliatorinės vejapjovės kainuoja, pvz., nuo 289 iki 519 eurų. Vejos pjovimo robotai atsieina ir 899 eurus, ir net 1 tūkst. eurų daugiau – 1899 eurus.

Benzininių vejapjovių kainos siekia pusę tūkstančio eurų, tačiau galima rasti ir daug brangesnių (pvz., 649 eurai) arba pigesnių (399 eurai).

Parduotuvių tinklo ekspertai neslėpė, kad klientų susidomėjimas įvairiais žolės pjovimo prietaisais jau yra pastebimai išaugęs.

Pasak pašnekovų, bendrai šių prietaisų pardavimai tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse yra penktadaliu didesni, lyginant su praėjusiais metais.

Jie nurodė, kad, priklausomai nuo prietaiso gamintojo, techninių savybių, papildomų priedų, žolės pjovimo prietaisų kainos svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų

„Senukų“ pardavimų statistika rodo, kad benzininės vejapjovės vis dar išlaiko savo populiarumą ir neužleidžia pozicijų, o elektrines vejapjoves aktyviau renkasi nedidelius plotus prie namų pjaunantys pirkėjai.

Pastebima, kad labai sparčiai auga akumuliatorinės sodo technikos ir vejos pjovimo robotų pardavimai. Pirkėjų pasirinkimą lemia jų patogus ir lengvas naudojimas, galimybė sutaupyti laiko.

Atstovai paminėjo, kad pastaruosius 5 metus žoliapjovės-robotai yra viena labiausiai augančių sodo technikos prekių kategorijų, taigi ir jų asortimentas išaugo keletą kartų.

„Kad kiekvienas vejos kampelis būtų nepriekaištingas, klientai įsigyja papildomą sodo įrangą. Pavyzdžiui, trimerius, kurie padeda suformuoti šaligatvių ir sodo lysvių kraštus, nupjauti sunkiai pasiekiamas vietas.

Vejos aeratorius, kurie gerina dirvožemio būklę – dėl jų į žemę lengviau prasiskverbia vanduo ir maistinės medžiagos, kurios yra būtinos vejos augimui“, – vardijo tinklo ekspertai.

Jie pridūrė, kad tarp pirkėjų populiarėja trąšų barstytuvai, užtikrinantys tolygų maistinių medžiagų pasiskirstymą dirvožemyje ir skatinantys vešlios vejos augimą.

Taip pat vandens purkštuvų sistemos, automatizuojančios vejos laistymo procesą, užtikrinant pastovų drėgmės lygį. Ir piktžolių traukikliai, apsaugantys veją nuo kenksmingų augalų ir padedantys žolei vešėti.

www.tv3.lt

Site Footer