Rodui skendint gaisruose daugumos šalių turų operatoriai atšaukia skrydžius ir organizuoja žmonių evakuaciją iš šios salos, tačiau Lietuvių firmos nestabdo kelionių į degančią salą. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Andriumi Užkalniu.
– Ar moralu vis dar organizuoti poilsines keliones į Rodo salą, kol kitų šalių turų operatoriai jau vykdo repatriacinius skrydžius, kad žmones evakuotų?
– Aš negaliu pasakyt, kiek tai moralu. Tikriausiai iš visų žmonių nesu pats geriausias aiškintojas apie moralę. Bet aš galiu pasakyt, kad tai tikriausiai yra lengvabūdiška – čia toks lengviausias žodis, kurį galiu pritaikyti, – ir tikriausiai šiek tiek neatsakinga. Paaiškinsiu, kodėl kitų šalių kompanijos į tai žiūri rimčiau. Jie supranta, kad rizika yra ne vien nuo gaisro kaip nuo ugnies, kad žmonės pateks į gaisrus – tikimybė nedidelė. Tačiau yra labai didelė tikimybė, kad žmonėms kils labai rimtų nepatogumų: kad žmonės negalės nakvoti savo viešbutyje, negalės laiku atvažiuoti į oro uostą, kad iš oro uosto nebus laiku skrydis, kad oro uoste nebus visų darbuotojų, nes kažkur bus užlaikyti. Apskritai, kai oro uostuose prasideda chaosas, tai ta situacija iš tikrųjų yra labai sunkiai valdoma. Ir tada turo operatorius, kelionių agentūra labai mažai gali padaryti. Tai yra tolima šalis, kurioje yra stichinė nelaimė, kuri pirmiausiai turbūt galvoja, kad žmonės liktų gyvi. O patogumas yra ne pirmoj ir ne antroj vietoj. Kalbant apie tokį net patogumą, kaip laiku atvežti žmonėms atsigerti arba rasti, kur juos apnakvindinti, todėl, kad infrastruktūra irgi kenčia, kalbu apie elektrą, vandentiekį, kanalizaciją, kitus dalykus, jie irgi gali būti paveikti.
– Kaip tada vertinti turo operatorių pasakymus, kad viskas yra tvarkoj, mes vežame turistus ne į pietrytinę ar pietinę salos dalį, kur akivaizdžiai yra gaisrai ir visas dūmų debesis, bet į šiaurinę dalį? Nors sala yra kaip trys Vilniaus miestai, iš principo labai nedidelė.
– Sala tikrai nėra labai didelė ir tikrai labai geras pastebėjimas, kad ten, kur mes vežam, tai ten problemų nėra. Čia man šiek tiek primena Krymo turo operatorių aiškinimus Rusijos gyventojams, kad, pirmiausia, čia šaudė prieš dvi dienas, o šiandien nešaudo, o ten, kur mes jus vežam, tai iš vis nebuvo nė vienos raketos, tai ko jūs pergyvenat? Ir nuostabu yra, kad žmonės važiuoja. Lietuvos turo operatoriai tikriausiai niekada neturėjo tokių didelių pasekmių už savo aplaidumą, lengvabūdiškumą, kaip turėjo Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių turo operatoriai. Todėl jie žiūri į tai, sakykim, tokiomis vaiko akimis. Britanija yra labai daug kartų nudegus nuo šito. Ji žino, kaip būna milijoniniai ieškiniai, kaip kompanijos tiesiog baigia savo darbą ir išeina į bankrotą, palikdamos skolas, skolininkus, žmones be darbo ir taip toliau. Jos žino, kad jeigu yra tokie dalykai, reikia pirmiausia evakuoti žmones, kuo greičiau iš tenai išvežti, kad galima būtų rūpintis tais, kurių išvežti nepavyko, nespėjo arba jie dar laukia išvežimo. Kitas dalykas – tenai tiesiog nebūti. Čia panašiai kaip buvo prieš jau daug metų Egipte teroro išpuoliai, o Egiptas labai remiasi turizmo ekonomika. Tiesiog nežiūrėjo turo operatoriai, kurioj vietoj tenai šaudo, sprogdina ar yra pasikėsinimai, teroro išpuoliai prieš turistus ar kitus žmones. Tiesiog visus išveža, evakuoja kuo greičiau. Pirmas dalykas – evakuoti, pasitraukti, patraukti žmones nuo pavojaus, o tada galvoti toliau.
Pasižiūrėkite ir pagalvokite, ar norite jūs tenai būti, ar jums tinka, ar jums tai atrodo kaip geros atostogos.
– Ką jūs pasakytumėt keliautojams? Nes bus skrydžių dar iš Lietuvos ir yra skrydžių iš Didžiosios Britanijos. Taip pat kapitonas, kaip rašo užsienio žiniasklaida, informavo keleivius, kad yra labai bloga idėja skristi į Rodo salą, kai kurie atsistojo ir išėjo iš lėktuvo net ir nenuskridę. Ką jūs pasakytumėt tiems keliautojams, kurie rytoj sėdės lėktuve iš Vilniaus į Rodo salą?
– Na, tikriausiai, pirmas dalykas, kad jūs buvot įspėti. Tai, be abejo, yra jūsų gyvenimas, jūsų sprendimas, bet jūs elgiatės labai lengvabūdiškai. O antras dalykas, paklauskite gal ne to turo operatoriaus, kurio interesas yra jus ten nuvežti, o pažiūrėkite tarptautines žinias, dokumentinius kadrus, kaip ir tuos, kuriuos dabar prieš kelias akimirkas rodė eteryje. Pasižiūrėkite ir pagalvokite, ar norite jūs tenai būti, ar jums tinka, ar jums tai atrodo kaip geros atostogos.
LNK žurnalistas pakalbino ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekreacinių paslaugų skyriaus vedėją Živilę Kazakevičienę. Jos teigimu, keliautojai yra sunerimę ir skambina į tarnybas dėl skrydžių į Rodą, norėdami atgauti pinigus arba pasiteirauti dėl ateities kelionių.
– Ar yra jau koks nors išaiškinimas dėl bent vienos situacijos?
– Dar konkrečios situacijos kaip ginčo mes neturime. Kaip sakiau, mes turime dar tik paklausimų ir pasiteiravimų iš vartotojų pusės dėl ateities kelionių.
– Kaip jūs matote šią situaciją apskritai? Nes labai aišku, kas vyksta. Sala dega, ten yra gamtinė katastrofa ir skrydžiai vis dar vyksta. Iš principo, jeigu jie atsisako, jie netenka pinigų. Ar yra buvę tokių atvejų anksčiau?
– Taip, tai ne pirmi metai. Ir praeitais metais yra buvę Graikijoje gaisrų, pačioj žemyninėj Graikijoj. Buvo nerimo iš pradžių iš vartotojų pusės. Ten buvo irgi, matyt, suvaldyti tie gaisrai, tai greitai išsisprendė problemos. Ir tokių atšauktų kelionių nebuvo. Tai kiekvieno situacija yra atskira ir atskirai vertinama. Jeigu yra tokia aplinkybė, kai jau kelionių organizatorius negali vykdyti savo sutarties, kai yra nenumatytų aplinkybių, tuomet turistas galėtų atsisakyti tokios sutarties ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio.
– Kas turi paskelbti, kad ta situacija Rodo saloje yra labai bloga, kad ten jau nebegalima vykti? Kas turi nuspręsti?
– Tai mes vadovaujamės ir Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija, kuri yra teikiama dėl šitų salų, dėl Graikijos apskritai, nes, kiek suprantu, ne vien tik Rodo saloj yra pradėję plėsti tam tikri gaisrai, gal net ne vien tiktai Graikijoje. Dabar tokia situacija iš tikrųjų yra probleminė visoj pietinėj Europoj, kur yra karščiai. Nežinom, kada gali atsirasti gaisrų ir kitose šalyse, ir kitose salose. Tai visada vis tiek vadovaujamės Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija. Pavyzdžiui, dabar yra rekomendacija žiūrėti, ar tikrai būtina vykti į Graikiją, į Rodo salą ar kitas salas, bet nėra rekomendacijos nevykti.
– Kitaip tariant, politikai Lietuvoje turi nuspręsti, kurioj pusėj bus ginčo svarstyklės. Bet vien pagalvoti neužtenka. Bet jeigu žmogus pagalvojo ir nusprendė, kad jam tai yra netinkama, jis gaunasi pats kaltas, ar ne? Ar jis gali kažko tikėtis?
– Jeigu mes nagrinėjame ginčą, tai jį nagrinėjame pagal konkrečius įrodymus. Atsižvelgiame šiek tiek ir į Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, bet kadangi yra tokia išlyga ir pagal teisės aktus, kad jeigu toj vietoj, kur yra vežamas turistas, negalima įvykdyti sutarties, nėra sąlygų poilsiauti, jeigu ta vieta, kur yra viešbutis, yra apimta gaisro, yra dūmų, žmogus negali kvėpuoti, tai akivaizdu, kad tai nėra sutarties įgyvendinimas iš kelionių organizatoriaus pusės. Tokiais atvejais ir būtų priimamas sprendimas, kad vartotojas galėjo nutraukti sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio. Tačiau jeigu nėra gaisro padarinių ir galima poilsiauti toje vietoje, tada būtų priimtas kitoks sprendimas, kad galėjo nutraukti sutartį vartotojas, bet reikėtų susimokėti sutarties nutraukimo mokestį. Tai viskas priklauso nuo sutarties.
