Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bet taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.
Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln. tonų kviečių, bet kol kas tai padaryti sunku. Geležinkeliais ir sunkvežimiais gabenami grūdai stringa pasienyje ar mažuose Dunojaus uosteliuose Ukrainos pietuose, o ir išvežti taip galima tik nedidelę dalį derliaus.
Grūdų yra, bet išvežti negali
Senajam derliui dūlant sandėliuose, ukrainiečiai ruošiasi nuimti, kad ir mažesnį, bet naująjį derlių. Taigi, užstrigusių grūdų bus dar daugiau, įtampa rinkose ir valstybėse, priklausomose nuo grūdų importo, tik didės. Pasak specialistų, grūdų kaina, kuri gali pasiekti neregėtas aukštumas, kažkuriuo metu taps nebesvarbi, svarbu bus tik tai, ar jų išvis bus.
Ukrainos grūdai sudarė tarp 5 ir 6 proc. pasaulinės grūdų rinkos, rusiškieji – dar 17 proc. Ukraina savo grūdų išvežti beveik visai negali, nes pagrindinis kelias – Juodosios jūros uostai yra blokuojami Rusijos.
Tam, kad ukrainiečiai ryžtųsi išminuoti Odesos uostą ir gabenti grūdus pro ten reikia ne tik papildomų raketų apsaugoti uostą, bet ir kitų valstybių sutikimo saugoti grūdų konvojų, o tai yra sunkiai sutariamas dalykas.
Rusijos grūdų eksportą trikdo sankcijos, o ir pati Rusija nenoriai juos parduoda. Štai pernai, dar neprasidėjus karui Rusijai atsisakė parduoti apie 10 mln. tonų grūdų, atsidėjo juos. Tuo metu visi stebėjosi, bet dabar jau aiškūs tokio sprendimo motyvai. Rusijai reikalauja nuolaidų už tai pažadą nepulti išvežamų grūdų ar paties uosto, bet Rusijos pažadais menkai tikima, todėl grūdų situacija kol kas neišspręsta.
Kai kurios valstybės yra beveik visiškai priklausomos nuo ukrainietiškų grūdų eksporto. Štai Moldova iš Ukrainos importuoja 92 proc. suvartojamų grūdų, Libanas – 81 proc. Kataras – 64 proc. Tunisas – 49 proc. Libija – 48 proc., Pakistanas – 48 proc, Egiptas – 26 proc.
Kainos kilo, nes Rusija ruošėsi karui
Premjerės patarėjas žemės ūkio klausimams Ignas Jankauskas kalbėdamas apie grūdų kainas ir problemas, kylančias prasidėjus karui Ukrainoje, buvo atviras – situacija sudėtinga, o visą jos grėsmę pamatysime tik po gerų pusės metų.
Kainos, pasak žemės ūkio eksperto, taip pat dar kils, bet didžiausia bėda ne jos, o tai, kad grūdų gali tiesiog nebūti. Tiesa, Lietuva su grūdų stygiumi susidurti neturėtų, nes mes esame eksportuojanti šalis. Visgi tai, kad grūdus auginame patys nereiškia, kad pirksime juos pigiau, kainos, matyt, bus tokios, kaip ir visame pasaulyje.
„Grūdų kaina ėmė kilti pernai. Metai nebuvo labai derlingi, Kinija ėmė daugiau pirkti į savi rezervą, todėl kainos sukilo. Matyt dėl to, kad Europa ruošėsi gaminti mažiau. Kinija tai paskaičiavo ir ėmė užsipirkinėti rezervą.
Svarbu paminėti ir tai, kas pernai visiems siurprizą pateikė Rusija. Iš praeitų metų derliaus Rusija sumažino eksportą apie 10 mln tonų. Šiandien jau žinome kodėl, nors tada tai buvo netikėta žinia. O jie, pasirodo kaupė rezervą ir ruošėsi šiai dienai.
Muitus eksportui rusai įvedė pernai vasarį, daug kas, tame tarpe ir aš, manėme, kad ateis naujas sezonas ir muitai bus atlaisvinti, išparduos seną derlių ir atstatinės į rezervą nauju derliumi. Bet taip neįvyko. Taigi, pernai Rusija eksportavo 10 mln. tonų mažiau“, – sakė I. Jankauskas, patvirtinęs, kad Rusijos nenoras eksportuoti ir Kinijos siekis supirkti kuo daugiau grūdų kainas kaitinti ėmė dar iki karo pradžios.
O prasidėjus karui dar pirma savaitę paaiškėjo, kad eksportas stos. „Jau pirmą savaitę tas buvo absoliučiai aišku.
Susisiekėme ir su Ukrainos valdžios atstovais, ūkininkais, atlikome savo analizę, pažiūrėjome užimtas teritorijas, jų derlingumus ir suskaičiavome, kad derlius Ukrainoje bus apie 40 proc. mažesnis nei pernai.
Dabar skelbiama, kad skaičiai svyruoja tarp 30 ir 40 proc., nes buvo atsiimtos kai kurios derlingos teritorijos šiaurėje, tarkime, Sumai. Visgi kviečiai auga daugiau pietuose, Chersonem, Mariupolio regione, Zaparožėje. Ten veikla nebevyksta, arba vyksta tol, kol sprogsta traktorius, užvažiavęs ant minos“, – kalbėjo I. Jankauskas.
Nerimo daug
Taigi, iš tų 5 proc. pasaulinėse grūdų rinkos dalies, kurią turėjo Ukraina, neliko nieko. Šiemet grūdų buvo, bet ir tai kaina didėjo. Net tų grūdų, kurie buvo jau suskaičiuoti, kaip išvežtini, šiandien nepavyksta išvežti, skaičiuojama, kad tai apie 20-25 mln. tonų.
Tikėtasi, kad kviečių eksportas kažkaip vyks, bet kol kas kviečių iš Ukrainos išvežama labai mažai. Jei nebus pasiektas proveržis derybose dėl saugių grūdų išvežimo kelių, tai net tas kiekis, kuris jau prognozuotas ir suskaičiuotas, kaip eksportuotinas, išvežtas iš Ukrainos nebus.
„Kai Rusija pernai neišvežė 10 mln tonų, kaina šoktelėjo bemaž 40 proc., tai žinia, kad rinkos nepasieks 20 mln. tonų grūdų sukels dar didesnes kainas arba laikysis stabiliai aukšta, kaip dabar. Žinoma, žinia, kad pavyks išvežti grūdus kainą keistų, bet, matyt, tik iki rudens. Jau dabar aišku, kad gamyba Ukrainoje mažės. Kris 30 ar 40 proc. ir tas mažėjimas nemenktas“, – sakė specialistas, pabrėžęs, kad 5 proc. pasaulinės grūdų rinkos yra labai didelis rinkos „gabalas“ ir tai itin pasijaus.
Dviejų procentų pokytis pasiūloje ar paklausoje yra labai daug, o kai kalbame apie Ukrainos dalį, arba apie 40 mln. tonų grūdų, tai toks kiekis pamaitintų ištisas tautas.
„Pagrindiniai Ukrainos grūdų pirkėjai buvo Pakistanas, Bangladešas, Šiaurės Afrikos šalys. Žinoma, turtingesnės šalys, tokios kaip Turkija jų tiesiog nusipirks, nors ir brangiai. Matoma nuogąstaujančią Kiniją, jie dabar grūdus superka dideliais kiekiais ir brangiai, nes vieną dieną gali tiesiog nebebūti grūdų už bet kokią kainą. Tas trūkumas, kol kas teorinis 20-40 mln. tonų, kuris gal dar galėtų patekti į rinką, kitą sezoną išnyks. Neliks net tos teorinės galimybės, nes paprasčiausiai nebus užauginti tie grūdai“, – sakė jis, pabrėžęs, kad gero derliau šiemet pasaulyje, matyt, nebus nors pas mus orai kol kas nėra blogi.
Šiuo metu šalys kaupia grūdų rezervus, jie bus naudojami iki kitų metų vidurio, o paskui situacija gali labai komplikuotis.
„Nerimo yra daug. Ypatingai neramu dėl šalių, kurios neturi rezervų, kur žmonės kasdien užsidirba nedideliam miltų kiekiui ir neturi sukaupę jokių atsargų“, – svarstė specialistas.
Rusija iš Ukrainos be kitų dalykų jau vagia ir grūdus. O kaip pati Rusija, kaip grūdų eksportuotoja elgsis sunku pasakyti. Žinoma, ji yra žaliavų gamintoja ir dėl kylančių kainų kažkiek išlos.
„Prekiauti su Rusija šiuo metu nėra geriausias dalykas, nors, žinoma, bus prekiaujančių. Tiesa, Rusija turi kitą apribojimą, pati savo eksportą, nes gamybos galimybės ten mažėja. Pagrindiniai technologijų importuotojai buvo iš Vakarų, taigi pradedant traktoriais, sėjamosiomis ir baigiant pačiomis gamybos technologijomis.
O ir atsiskaitymai, prekyba sudėtinga. Jų derliaus patekimas į rinką turi nemažai apribojimų, tiek vidinių, tiek ir prekybos lankstumo, skaidrumo. O ir rusiškų laivų judėjimas bus gana sudėtingas. Taigi, Rusijai prekyba lengva nebus“, – reziumavo premjerės patarėjas.
Tikroji situacija matysis kitą pavasarį
Politiniai neramumai, pasak I. Jankausko, gali sekti iš paskos kylančių grūdų kainų. Tai nebūtų joks siurprizas. Arabų pavasaris, bet kitų priežasčių, kilo ir dėl padidėjusių grūdų kainų, nors padidėjimas ir nebuvo toks drastiškas, bet Šiaurės Afrikos regionas buvo ir tebėra jautrus grūdų kainų svyravimui. Kol kas šalys gyvena iš rezervo, kaupia jį, todėl neramumų nėra. Visgi jei prasidės realus grūdų trūkumas, bus sudėtinga. Nes šis stygius gali skatinti neramumus ir emigraciją, o tai gali kelti įtampa daugelyje regionų.
Panašu, kad derliaus trūkumo galimybė yra, o kaip bus, parodys ruduo, nerimo nestinga. Pats pikas bus kitą pavasarį. Nes rudenį grūdų bus, bus nuimti derliai, jau dabar sudarinėjami išankstiniai kontraktai, tas irgi spaudžia kainą į viršų. Tikėtinas kainų šuolis dar ir birželį, prieš grūdų pirkimo sezoną. Rudenį rinkose grūdų turėtų būti, o iki gruodžio mėnesio paaiškės, kas įvykdė savo kontraktus ir kas ne, prasidės antrinė prekyba ir paaiškės, yra grūdų ar ne. Jei pamatysime blogiausia scenarijų, bumas ištiks vasarį-kovą“, – svarstė specialistas.
Ukraina augina ne tik kviečius, bet ir daug kukurūzų, saulėgrąžų. Kukurūzai yra kaip pakaitalas kviečiams kai kuriose valstybėse, bet Ukraina daugiausiai augino pašarinių kukurūzų. Jie taip pat brangs, nors kukurūzą galima keisti kitais produktais, o kviečius pakeisti sunkiau.
Ukraina taip pat spaudžia aliejų. Tiesa, tam, kad apsaugotų savo rinką Ukraina yra įsivedusi muitus, todėl eksportuoti pačias saulėgrąžas yra brangiau. Saulėgrąžų, pasak I. Jankausko Ukrainos ūkininkai turi daug, dar ir seno derliaus, bet perdirbimas vyksta labai kukliai. Yra sugadintos gamyklos, elektros tiekimas stringa, nors pamažu gal kiek ir intensyvėja jis.
Lietuvoje kainos kils, bet grūdų nestigs
„Kukurūzai Lietuvai yra aktualūs, nes mes juos atsiveždavome iš Ukrainos ir Rusijos, nes ši kultūra buvo kiek pigesnė nei kviečiai, jie buvo dedami į kiaulių ir vištų pašarus. <…> Mes patys kukurūzų auginame nedaug, o ir gaunasi jie čia brangesni nei atvežtiniai, nes derlius vėlyvas, drėgnas, o džiovinti – brangu. Todėl kukurūzus keisime kviečiais. Mes kviečius auginame patys, eksportuojame, tai mūsų pagrindinė kultūra, užimanti didžiąją dalį ploto.
Kviečių nepritrūksime, bet veikia pasaulinės tendencijos ir kainos, prekiausime pasauline kaina. Lietuvoje veikia mažo gamintojo dėsnis, kai didelis pirkėjas diktuoja kainą, prisitaikysime prie pasaulinės kainos, todėl labai pigiau pas mus nebus, nors pigiau, nei tuo atveju, jei reiktų importuotis“, – kalbėjo premjerės patarėjas žemės ūkio klausimams.
Grūdai yra ginklas
Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad maisto stygius, kuris gali ištikti pasaulį dėl karo Ukrainoje ir grūdų blokados, gali sukelti neramumus, kurie bangomis nusiris per visą pasaulį.
Tiesa, neramumai pirmiausia, pasak filosofo, gali kilti ten, kur kasdienis maisto davinys buvo kukliausias, kur žmones kasdien yra priklausomi nuo duodamo maisto kiekio – pirmiausia tai didelės pabėgėlių stovyklos Artimuosiuose Rytuose, Bangladeše ar kai kuriose Afrikos valstybėse.
„Labiausiai artėjančio nepritekliaus išsigandusios šalys ėmė užpirkinėti ne tik grūdus, bet ir ryžius. <…> Visgi šie dalykai yra keblesni, nei atrodo. Problema ta, kad daugelyje šalių tarkime, Jordanijoje, Turkijoje, Libane gyvena daug pabėgėlių, yra didelės pabėgėlių stovyklos. Maistas ten arba dalijamas arba parduodamas gana pigiai. Daugelis tų žmonių neturi darbo, remiasi tarptautine pagalba. Stovyklos nemažėja, ten gyvena šimtai tūkstančių žmonių, kurie yra savotiški paramos įkaitai, o dabar ir kylančio maisto kainų. Problemą didina ir klimato kaita, nuniokota gamta, kai patiems pasisodinti grūdinių kultūrų nebeišeina“, – svarstė filosofas.
Jis pridūrė, kad maisto krizė gali kilti ir dėl to, kad ilgą laiką ryžiai ar tarkime grūdai buvo pardavinėjami gana pigiai ir dalis kultūrų, kad ir Afrikoje, nebeauginamos, nes nusipirkti ryžių maišą tapo pigiau nei užsiauginti kas savos ar grūdinių kultūrų.
Jis svarstė, kad susiklosčius tokiai įtemptai situacijai dėl grūdų kainų pasaulyje, reiktų pasvarstyti apie atskirų teritorijų mažesnį priklausymą nuo globalios grūdų rinkos, didesnį savarankiškumą, vietinių kultūrų auginimo atgaivinimą. Tiesa, tai ilgalaikis problemos sprendimo būdas, kuris šiemet greitai kylant kainoms nėra itin efektyvus.
„Pirmiausia neramumai gali kilti milžiniškose pabėgėlių stovyklose, valstybėse, kuriose yra tos stovyklose. Galime matyti tam tikro šantažo Vakarams iš šių valstybių, migrantų antplūdžio. Tiesa, visada randama išeitys iš sudėtingų situacijų, manau ir šį kartą problemos bus išspręstos“, – svarstė G. Mažeikis, pabrėžęs, kad karas Ukrainoje reiškia ir pasaulio persitvarkymą, kuris yra neišvengiamybė.
Anot jo, kylančios grūdų kainos gali virsti riaušėmis kai kuriose Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų valstybėse, taip pat spaudimą patirs tos pietų Europos šalys į kurias dažniausiai keliauja pabėgėliai: Graikija, Italija, o vėliau Prancūzija ar Vokietija.
„Šiuo metu klostosi visiems nepriimtina situacija. Tiek Rusijai, kuri nepasiekia savo tikslų, tiek Ukrainai, kuri ginasi, tiek Baltijos šalims ar Lenkijai. Visgi tokia situacija ir Vakarų valstybėms nepriimtina, nes jie bijo naujų pabėgėlių srauto, riaušių kur nors Afrikoje. Taigi, dabartinė situacija nepatinka visiems, visi traukia į savo pusę“, – svarstė G. Mažeika.
Tai auksinė Rusijos galimybė
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė sako, kad Rusija išnaudoja „grūdų situaciją“ saviems tikslams pasiekti.
„Sprendimo raktas yra Rusijoje, Odesos blokada yra rusų sprendimas. O ir pati Rusija yra grūdų tiekėja, kai kurios pasaulio šalys labai priklauso nuo jos. Rusai, žinoma, prašys nuolaidų, mainų. Rusai pamatė auksinę gyslelę, gaudo galimybių langą ir išnaudos Vakarų ir Ukrainos šantažui“, – sakė politikos mokslų specialistė, pasvarsčiusi, kad Vakarai neturi daug pasirinkimų ką šiuo metu daryti su užstrigusiais grūdais.
Ji svarstė, kad būtų labai blogai, jei šis klausimas padėtų Rusijai laimėti tai, ko ji nori. „Labai blogai, jei būtų Rusijai nusileista“, – svarstė ji.
