Europa gali sumokėti didelę kainą, jei Baltarusija nebus sustabdyta nuo pirmosios atominės elektrinės padegimo, „Euronews“ sakė buvęs Lietuvos energetikos ministras.
Objektas Ostrovec mieste, dar vadinamas Astravo miestu, yra vos 45 kilometrai nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir bus pradėtas naudoti liepos mėnesį.
Tai pirmoji Baltarusijos atominė elektrinė ir pastatyta praėjus 34 metams po Černobylio atominės elektrinės katastrofos Ukrainoje, sukėlusios sumaištį šalies pietuose.
Nors Prancūzija turi dešimtis branduolinių reaktorių, daugelis šalių, įskaitant Vokietiją, įsipareigojo palaipsniui jų atsisakyti. Branduolinės energijos pagamintos elektros kiekis ES sumažėjo nuo maždaug 45 % 2006 m. iki 28 % 2018 m.
Baltarusijai tai yra pasididžiavimo šaltinis. 2,4 GW elektrinė, pastatyta už Rusijos pinigus ir prižiūrint, sumažins šios šalies priklausomybę nuo Maskvos energijos srityje.
Tikimasi, kad 1-ojo Ostrovec bloko reaktorius bus prijungtas prie interneto liepos mėnesį, o beveik identiškas Ostrovecas 2 bus išleistas rudenį.
Tačiau nuo pat projekto pradžios 2011 m. Lietuva jam aršiai priešinosi. Vilnius tvirtina, kad tai yra Rusijos vadovaujama geopolitinė schema, kuria siekiama nutildyti Lietuvą ir išlaikyti Baltarusiją griežčiau.
„Elektrinė statoma pažeidžiant saugos standartus, įskaitant JT Espo ir Orhuso konvencijas“, – „Euronews“ sakė buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Minskas nepaisė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų, pateiktų po Fukušimos katastrofos, kad elektrinės neturėtų būti statomos 100 kilometrų atstumu nuo pagrindinių gyventojų centrų.
„Vis dar tikiu, kad dar galime sustabdyti projektą. Priešingu atveju ne tik Lietuva, bet ir visa Europa už tai gali sumokėti didelę kainą.
„Pasaulis labai gerai žino pagyrų vertas istorijas apie Austriją ir Švediją, kurios uždarė savo atomines elektrines, kai jos jau buvo pastatytos.
Lietuvoje surengtos pratybos, skirtos pasirengti branduolinei avarijai. Daugiau nei pusę milijono gyventojų turintį Vilnių tektų evakuoti blogiausiu atveju, įvykus nelaimei Ostrovec mieste.
Pasikliauti Rusija?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad šalis ir ES „turi dirbti kartu“, kad ne tik užtikrintų nepriekaištingą elektrinės saugumą, bet ir išlaikytų Baltarusijos laisvę bei nepriklausomybę.
„Ostroveco AE statyba prieštarauja ekonominei logikai, – sakė jis „Euronews“. – Rusija įstrigo projektą Baltarusijai. Tai užkrauna šaliai didžiulę ekonominę naštą ir didina jos priklausomybę nuo Rusijos“.
Vienu paskutiniu bandymu sužlugdyti šią vasarą Ostrovecų padegimą Linkevičius kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu, prašydamas JAV paramos Lietuvos pozicijai dėl atominės elektrinės.
„Tokie pokalbiai su aukštais JAV pareigūnais vyksta nuolat, – sakė Linkevičius. – JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo vasario pradžioje lankydamasis Minske pažymėjo, kad Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja.”
Tačiau Baltarusija gūžčioja pečiais teigdama, kad Ostrovecai yra ekonominė būtinybė ir neturi nieko bendra su geopolitika.
Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas „Euronews“ sakė, kad elektrinės saugumas yra „labai svarbus“ ir kad Baltarusijos pastangos šiuo atžvilgiu sulaukė teigiamų atsiliepimų iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių branduolinės energetikos priežiūros institucijų.
„Pozicija, kurios Lietuvos laikosi projekto atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsta, viskas susiję su politikavimu“, – sakė Mikhadiukas.
„Priminkime visiems, kad Lietuva prieš metus siekė nuosavybės teisės į atominę elektrinę, tačiau to neįgyvendino.
„Kai kurios ES valstybės narės įgyvendina branduolinės energetikos projektus, panašius į mūsų.
Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas spaudai Grigorijus Aksionovas sakė, kad Ostrovecas gavo „teigiamą“ ekspertų iš Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG), nepriklausomos ekspertų patariamosios grupės, kurią sukūrė Europos Komisija, įvertinimą.
Nors Lietuva ir toliau nesiseka, kai kurie vietos energetikai, kaip buvęs Valstybinės energetikos kontrolės ir kainų komisijos (VKEKK) vadovas Vidmantas Jankauskas, mano, kad laivas jau išplaukė.
„Užuot vartę puslapį ir bandę su Baltarusija sudaryti abipusiai priimtas taisykles dėl Ostroveco objekto eksploatavimo, mes ir toliau keliame triukšmą, niekam nekreipdami į tai daug dėmesio“, – sakė analitikas.
Jankauskas taip pat kritikavo buvusio Lietuvos energetikos ministro pasisakymus dėl Austrijos ir Švedijos atominių elektrinių uždarymo, kaip pavyzdį Lietuvai.
„Jis pasakė pusę tiesos, – sakė jis. – Švedija uždarė Barseback atominę elektrinę praėjus 25 metams po sėkmingos eksploatacijos, kai švedai pagaliau nubalsavo už atominės energijos naudojimo nutraukimą”, – pažymėjo Jankauskas.
Barseback yra visai šalia Baltijos jūros nuo Kopenhagos.
„Kalbant apie Zwentendorfo atominę elektrinę netoli Vienos, tai iš tiesų yra vienintelis reaktorius pasaulyje, kuris buvo visiškai pastatytas, bet apgadintas prieš pradedant eksploatuoti“, – sakė jis.
„Tačiau Austrija yra viena istorija, o Baltarusija – kita – su visiškai kitokia mąstysena ir energetine situacija“.
Eksperto nuomone, kad ES ir JAV, kurios abi mėgaujasi pagerėjusiais santykiais su Baltarusija, nelabai užklydo į Lietuvos skundus, nėra atsitiktinumas.
„Teigti, kad jie užmerkia akis prieš kai kuriuos dalykus Baltarusijoje, būtų įžūlu, bet realybė kitokia – norima, kad Baltarusija būtų ant kilpos, o ne už jos ribų“, – sakė Jankauskas.
Ar Baltarusijos branduolinis objektas yra saugus?
„Euronews“ kreiptasi, TATENA Spaudos tarnyba apėjo šį klausimą, remdamasi agentūros pranešimais spaudai, paskelbtais TATENA tinklalapyje po TATENA komandų vizitų Ostrovce. Pranešimuose spaudai buvo pažymėtas Baltarusijos „įsipareigojimas“ sustiprinti saugumą prieš pradedant 1-ojo bloko komercinę veiklą ir buvo pagirti žmonės, užsakantys projektą.
TATENA komandos vadovas ir jos branduolinės infrastruktūros plėtros skyriaus vadovas Milko Kovačiovas kovo 4 d. Komanda matė aiškų siekį pasiekti programos tikslus ir teikti naudą Baltarusijos žmonėms, pavyzdžiui, remti šalies ekonominę plėtrą.
Lietuva nuolat abejoja Baltarusijos projekto skaidrumu ir saugumu. Sekmokas net svarsto, ar TATENA „tam tikra prasme“ nesukūrė sąmokslo prieš Lietuvą.
„Kaip šalis, įgyvendinanti įvairius branduolinės energetikos projektus, Rusija organizacijoje groja pirmuoju smuiku“, – tvirtino jis. „Iš tiesų, Rusija yra didelė galia tarptautiniu mastu, kai reikia statyti naujas atomines elektrines. Būtent Rusija dabar daugumą stato“, – pritarė Jankauskas.
Gegužės pradžioje į Ostrovecą atgabenus branduolinį kurą be susitarimo dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją tarp Vilniaus ir Minsko, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas išsiuntė laišką TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Grossi, primindamas, kad nepaisant kelių TATENA misijose Baltarusijoje, Minskas atsisako skelbti visas organizacijos ataskaitas, o Baltarusijos pažanga įgyvendinant saugos rekomendacijas kelia klausimų.
Lietuva taip pat susirūpinusi, kad Baltarusija „neištaisė“ elektrinės trūkumus, kuriuos 2018 m. vasarą pažymėjo Europos ekspertų grupė, kurią sudarė ES ir ne ES ekspertai. Nors ji padarė išvadą, kad Baltarusijos atominė elektrinė „paprastai ” atitiko Europos Sąjungos „testo nepalankiausiomis sąlygomis“, skirto 2011 m. Fukušimos nelaimės pasikartojimui, reikalavimus, tačiau sudėtingiausia aikštelės problema – mažiau nei 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės – teste nebuvo sprendžiama.
„Pasitikėjimas branduoline energetika ir TATENA dabar priklauso tik nuo agentūros veiksmų ir tinkamo atsako į netoleruotiną situaciją Baltarusijoje“, – sakė V. Vaičiūnas.
Tačiau atrodo, kad „Ostrovets“ paleidimas neišvengiamas, Linkevičius dvejoja dėl laiko.
„Atsižvelgiant į COVID-19 poveikį ir ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria Baltarusija, gamyklos starto data atrodo labiau sąlyginė ir gali būti toliau koreguojama“, – sakė jis.
„Lietuva ir toliau stengsis užtikrinti bekompromisį Baltarusijos gamyklos saugumą savo ir tarptautinės bendruomenės labui“, – pabrėžė ministras.
