ES ir NATO lyderiai sekmadienį pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis per vizitą Lietuvoje, kuriame dominuoja derybos dėl Baltarusijos migrantų krizės ir Rusijos kariuomenės stiprinimo prie Ukrainos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pakartojo savo raginimą Rusijai „deeskaluoti“ savo kariuomenės stiprinimą pasienyje su Ukraina ir perspėjo dėl „išlaidų ir pasekmių“, jei panaudos jėgą.
Stoltenbergo ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen vizitas vyksta prieš šią savaitę Latvijoje įvyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, susitikimą.
Stoltenbergas ir von der Leyenas apkaltino Baltarusiją surengus migrantų krizę jos pasienyje kaip „mišrią“ grėsmę Europos Sąjungai – kaltinimą režimas neigė.
Hibridinė grėsmė yra saugumo iššūkis, derinant tradicines karines priemones ir nekarinę taktiką, pavyzdžiui, dezinformaciją.
„Siekiant reaguoti į tokius įvykius, svarbu, kad Europos Sąjunga ir NATO dirbtų kartu“, – per bendrą spaudos konferenciją su Stoltenbergu ir Lietuvos vadovais sakė von der Leyenas.
Stoltenbergas sakė: „Aptarėme, kaip galėtume paspartinti bendrą NATO ir ES darbą, įskaitant naują bendrą deklaraciją, nes dirbdami kartu esame stipresni ir saugesni“.
Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, pastaraisiais mėnesiais kirto arba bandė kirsti Baltarusijos sieną į rytines ES ir NATO nares: Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie situaciją Baltarusijos pasienyje, sakė, kad „jei saugumo situacija dar pablogės, neatmetame konsultacijų pagal NATO 4 straipsnį“.
Pagal NATO steigimo sutartį bet kuri narė gali sušaukti NATO posėdį pasitarti, kai jaučia, kad kyla grėsmė jos saugumui ar nepriklausomybei.
Lenkija taip pat perspėjo, kad gali pasinaudoti šiuo straipsniu.
Antradienį kaimyninėje Latvijoje prasidėsiančiame dviejų dienų NATO užsienio reikalų ministrų susitikime vyraus susirūpinimas dėl Rusijos kariuomenės stiprinimo prie sienos su Ukraina.
Stoltenbergas sakė, kad „neįprastas“ tankų, artilerijos, bepiločių orlaivių ir tūkstančių kovai parengtų karių susikaupimas kelia „labai nerimą dėl daugelio priežasčių“, taip pat „dėl to, kad tai neišprovokuota ir nepaaiškinama“.
„Žinia Rusijai yra ta, kad jie turėtų deeskaluoti, sumažinti įtampą ir būti skaidrūs“, – sakė jis ir pridūrė, kad „jei jie nuspręs panaudoti jėgą, tai, žinoma, turės pasekmių“.
