Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį dėl naujai sustiprėjusių santykių su Taivanu.
Pekino ir Vilniaus santykiai dabar yra žemesni už ambasadorių lygį, kai Baltijos šalis leido Taivanui atidaryti atstovybę.
Kinija laiko savivaldą salų demokratiją savo teritorijos dalimi ir teigia neturinti teisės tvarkyti užsienio reikalų.
Lietuvos ambasadorius anksčiau buvo išsiųstas, o Kinija taip pat atsiėmė savo ambasadorių iš Lietuvos.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad santykiai bus pažeminti iki reikalų patikėtinio, ambasados 2 pareigūno, lygio.
Lietuvos žingsnis atspindi augantį vyriausybių susidomėjimą plėsti ryšius su Taivanu – dideliu prekybininku ir aukštųjų technologijų pramonės centru, tuo metu, kai Pekinas erzina savo kaimynes ir Vakarų vyriausybes vis ryžtingesne užsienio ir karine politika.
Taivanas ir žemyninė dalis buvo valdomi atskirai nuo 1949 m. po pilietinio karo.
Užsienio reikalų ministerija apkaltino Lietuvą „kenkiant Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“ ir paragino Lietuvos vyriausybę „nedelsiant ištaisyti klaidas“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas žurnalistams kasdieniniame pranešime sakė, kad ES valstybė narė neturėtų „nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, valios ir gebėjimo ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Pekinas atsisako palaikyti oficialius santykius su vyriausybėmis, kurios pripažįsta Taivaną suverenia šalimi. Ji įtikino visas, išskyrus 15 šalių, kurių dauguma yra mažos ir skurdžios Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, pripažinimą pakeisti žemynine dalimi.
Daugelis vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Japoniją, palaiko oficialius diplomatinius ryšius su Pekinu, kartu palaikant plačius komercinius ryšius su Taivanu. Daugelis palaiko ryšius su demokratiškai išrinkta salos vyriausybe per prekybos biurus, kurie veikia kaip neoficialios ambasados.
Lietuva sulaužė diplomatinius papročius sutikdama, kad Taivano biuras Vilniuje būtų pavadintas Taivanu, o ne Kinijos Taipėjaus vardu – terminu, kurį vartoja kitos šalys, siekdamos neįžeisti Pekino.
Lietuva anksčiau teigė planuojanti atidaryti savo atstovybę Taivane ir apgailestavo dėl Kinijos sprendimo sumenkinti santykius.
Šalies užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad Lietuva gerbia Pekino politiką Taivano atžvilgiu, tačiau taip pat turi teisę plėsti ryšius su šia sala.
Lietuva taip pat sulaukė paramos iš viešėjusio Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio.
