Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.
Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – teigė prezidentas.
Prezidento metinio pranešimo santrauka pateikiama straipsnio apačioje.
G. Nausėda išvardijo nepriklausomos Lietuvos pasiekimus – įtvirtintas valstybingumas, nepriklausomybė, pakloti modernios ekonomikos ir gyvybingos pilietinės visuomenės pamatai, narystė Europos Sąjungoje, NATO. Jo teigimu, visa tai rodo, jog nesėdėjome sudėję rankų ir daug nuveikėme, siekdami prisitaikyti prie agresyvios ir nestabilios kaimynystės.
„Šiandien turime daryti viską, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui“, – mano šalies vadovas.
„Tai reiškia būtinybę veikti trimis svarbiausiomis kryptimis. Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius. Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – teigė prezidentas.
Su pirmuoju uždaviniu, anot G. Nausėdos, tvarkomės pavyzdingai: žmonės demonstravo susižavėjimo vertą vienybę ir solidarumą, o su Ukraina reiškėme bendrystę, parodėme nuoširdų svetingumą, aukojome ir iki šiol aukojame Ukrainos žmonėms, perdavėme ginkluotės ir amunicijos.
„Ukrainos gynėjai šiandien naudoja šaudmenis, važiuoja automobiliais, naikina priešo orlaivius ir tankus raketomis, vykdo žvalgybą ir koreguoja artilerijos ugnį bepiločiais aparatais, gautais iš Lietuvos“, – priminė prezidentas.
„Sugrįžus taikai – o ją būtinai grąžins Ukrainos didvyrių galia ir pasiaukojimas – Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Mes tam ruošiamės jau šiandien“, – pridūrė G. Nausėda, sakydamas, kad šis pažadas yra asmeninis jo įsipareigojimas, nes savo akimis matė sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos.
Prezidentas sako dar skaudžiau išgyvenantis dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų. G. Nausėda sako tikintis, kad dėl to Lietuvoje susivienys visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, nes tai karas prieš gaivalą, kuris net penkiasdešimčiai metų buvo „išvadavęs“ mus nuo žmogiškojo orumo, valstybingumo ir laisvės.
Macrono sambučiai Putinui erzina ir Nausėdą
G. Nausėda sako, kad šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas, todėl labai svarbu pažaboti imperines Rusijos ambicijas veikiant išvien su sąjungininkais.
„Laikau tai savo pagrindiniu tikslu. Telkdamas paramą Ukrainai ne kartą susitikau su JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių vadovais. Ypatingą dėmesį skyriau vieningos regioninės pozicijos formavimui su artimiausiais kaimynais – Lenkija, Latvija, Estija, Šiaurės šalimis. Palaikau konstruktyvų darbinį ryšį su ES ir NATO institucijų vadovais. Nuo pat vasario mėnesio pagrindinė pokalbių ir susitikimų tema buvo Rusijos agresija Ukrainoje“, – pasakojo G. Nausėda.
Prezidentas mano, kad visos Lietuvos, ne tik jo vieno, dėtos pastangos pasiteisino, nes Rusija susilaukė beprecedenčių sankcijų ir siaurina Kremliaus gebėjimą finansuoti karą. Bet ilgalaikis tikslas, anot G. Nausėdos, kad Europos Sąjungos ir NATO šalys išsilaisvintų nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Lietuva, beje, šiuo klausimu lyderiauja, nes atsisakė rusiškų dujų ir naftos, tiesa, sprendimai, leidę tai padaryti, buvo priimti kur kas anksčiau.
Prezidentas priminė, kad šioje srityje dar reikia atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.
G. Nausėda svarsto, kad Europai atsisakius rusiškų energijos išteklių, baigsis ir telefoniniai skambučiai su nuolankiais prašymais Maskvai. Kaip žinia, daugiausia su Vladimiru Putinu kalbasi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris mano, jog V. Putinui reikia padėti „išsaugoti veidą“, mat ir po karo Rusija neišnyks iš žemėlapio. Tai viena iš strategijų, kai nenorima priešininko pažeminti. Ji atsirado įsivertinus Pirmojo pasaulinio karo klaidas, kai pažeminta Vokietija vėl iš naujo pakilo su revanšistinėmis nuotaikomis ir sukėlė Antrąjį pasaulinį karą.
„Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris. Juk mes užstojame skriaudžiamą silpnesnį žmogų ar pasipriešiname prievartai gatvėje. Kodėl turėtume kitaip elgtis valstybių lygiu? Kodėl turime sukti akis į šoną, kai prievartaujama Ukraina? Abejingumas kitų skausmui anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš tą, kuris yra abejingas“, – sako G. Nausėda.
Abejoja, dėl visų Vakarų šalių gebėjimo atsimerkti
G. Nausėda sako, kad Lietuva yra suinteresuota stiprinti rytines Europos Sąjungos partneres, nes tai didina Lietuvos saugumą.
„Pastarųjų metų patirtis įtikinamai parodė, kad ekonominėje ir politinėje Rusijos įtakoje atsidūrusių valstybių priklausomybė de facto lemia jų okupaciją. Taip jau atsitiko Baltarusijoje, kurios režimas ciniškai išmainė šalies suvereniteto likučius į laikinas išlikimo valdžioje garantijas“, – sako prezidentas.
„Negalime leisti, kad toks scenarijus pasikartotų kitose Rytų partnerystės šalyse. Todėl aktyviai puoselėju dvišalius ryšius su šiomis valstybėmis, ką liudija vizitai Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje ir Azerbaidžane. Šių šalių likimas turi rūpėti visai Europos Sąjungai“, – mano šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžia, jog Lietuva neturi didelės prabangos rinktis aukso vidurio bei balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, tačiau jis pripažįsta, kad Rusijos kyšiai, propaganda ir mezgamas įtakos tinklas visame pasaulyje išlieka grėsminga jėga.
„Ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą. Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris“, – teigia prezidentas.
Siūlo ruoštis visuotinei gynybai
G. Nausėda akcentavo ir Lietuvai atlikti būtinus darbus, nes nors grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas, tačiau to nepakanka.
Birželio mėnesio pabaigoje NATO viršūnių susitikime Madride Lietuva tikisi Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą. Prie Aljanso gali prisijungti Suomija ir Švedija, o Lietuvai tai naudinga. Reikia sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.
„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu“, – sako G. Nausėda.
Prezidentas nekaip nesureagavo dėl neseniai pasklidusių abejonių, jog Vokietija priešakines pajėgas gali dislokuoti ne Lietuvoje, o Vokietijos teritorijoje su pažadu atsirasti pas mus, kai tik prireiks, bet tai iš dalies gali būti susiję su tuo, kad Lietuva nėra tinkamai paruošusi infrastruktūros tokio dydžio koviniam vienetui, tam prireiks apie penkerių metų.
„Siekdami visaapimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – pažymi šalies vadovas.
Iš nepadarytų darbų jis mini, kad būtina greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, realybėje, o ne popieriuje stiprinti priešgaisrinę ir civilinę saugą.
„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – sako prezidentas.
Beje, G. Nausėda gyrė Lietuvos institucijas, kurios suvalgė Baltarusijos organizuotą hibridinę ataką, kai per sieną masiškai buvo siunčiami užsieniečiai iš Artimųjų Rytų valstybių. Kaip žinia, būtent dėl šios atakos Lietuvos siena su Baltarusija po truputį tampa iš tiesų apsaugota.
Arūnas Dulkys sulaukė prezidento kritikos: „Nuspręsta, kad su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“
Nausėda pasakė, kas tarp eilučių buvo pasiūlyta nuo Kinijos nukentėjusiems verslininkams
Ragina imtis priemonių prieš kainų augimą – bet ne visiems
G. Nausėda skyrė dėmesio ir lietuvių labiausiai aptariamai problemai – kainų didėjimui, kurio priežastis dviženklė infliacija. Jis kritikavo valdančiuosius neskubėjimu kovoti su šia problema.
„Pirmą kartą per ilgą laiką atlyginimai ir socialinės išmokos auga kur kas lėčiau negu kainos. Pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą. Labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Senjorai. Žmonės su negalia. Skurdžiau gyvenančios šeimos. Jų patiriamas infliacijos poveikis – dar didesnis ir skaudesnis“, – sako prezidentas.
Jis pripažįsta, kad Lietuva negali kontroliuoti šio proceso, bet pasekmės, prezidento tvirtinimu, gali būti švelninamos. G. Nausėda priminė savo indėlį, kai pasiūlė sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir skirti senjorams, žmonėms su negalia bei šeimoms vienkartines išmokas.
„Girdėjau daug skeptiškų balsų. Atsirado aiškinančių, kad valstybė neturi pinigų, kad išaugusios žmonių pajamos dar labiau skatins infliaciją ir kad apskritai nereikia skubėti. Lyg ir taip nebūtume vieni paskutiniųjų Europoje, susiruošusių reaguoti į rekordinę infliaciją“, – kritikos negailėjo G. Nausėda.
Valdantieji, galiausiai, pritarė infliacijos pasekmių švelninimo paketui, kuriame buvo pensijų bei įvairių išmokų didinimas, kompensacijos už elektrą ir dujas bei neapmokestinamojo pajamų dydžio šuolis, bet vienkartinėms išmokoms buvo pasipriešinta.
„Tačiau energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja. Todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams. Svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams“, – sako prezidentas.
G. Nausėda teigiamai įvertino kai kuriuos pokyčius socialinės apsaugos srityje: pavyzdžiui, dėl pensijų indeksavimo, vienišo asmens išmokos įvedimo, žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką, įsibėgėjusią asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems. Tačiau prezidentas sako norintis matyti, kad žmonių su negalia klausimai būtų visų darbas, ne tik kelių ministerijų.
O kur mokesčių reforma?
Bet prezidentas pasigedo mokesčių reformos, kurią valdantieji skambiai žadėjo. G. Nausėda teigia, jog dabartinėje mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas, bet visi tik pritariamai linksi galvomis ir nieko nevyksta.
„Skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo. Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – sako G. Nausėda.
Tarp problemų jis taip pat minėjo viešojo sektoriaus nukraujavimą, nesusikalbėjimą tarp centrinės valdžios ir savivaldos, nesutarimus valdančiojoje daugumoje dėl klimato kaitos valdymo, teisėjų atlyginimų nekonkurencingumą ir profesijos patrauklumo mažėjimą, siūlė stiprinti ikiteisminio tyrimo įstaigas bei prokuratūrą. G. Nausėda paminėjo teigiamus pokyčius viešųjų pirkimų sistemoje, bet jis pažymėjo, kad Seimui pritrūko valios priimti visus jo siūlymus pilna apimtimi.
„Apskritai atėjo metas į Lietuvos susisiekimo plėtrą pažvelgti 21 amžiaus žmonių akimis. Deja, būtent šioje srityje kol kas brangiai mokame už strateginio mąstymo stoką ir ilgametį abejingumą viešosioms paslaugoms. Regionuose sunykus, o priemiesčiuose taip ir neatsiradus kokybiškam viešajam transportui, chaotiškai augo privačių transporto priemonių skaičius, o atitinkamai – ir eismo spūstys bei oro tarša. Šimtus milijonų eurų kasmet atiduodame naftos pardavėjams ir perdirbėjams. Kada gi pagaliau pripažinsime, kad tai – akligatvis?“, – klausė prezidentas.
Sukritikavo valdančiuosius: oponentui siekiama parodyti jo vietą
Prezidentas sureagavo į pastaruoju metu susipykusius valdančiuosius ir opoziciją. Jo teigimu, nors gebame susivienyti, kai kyla išorinės grėsmės, kaip kad buvo, kai Baltarusija masiškai siuntė migrantus ar prireikė padėti Ukrainai, bet vieningumo pritrūksta, kai kalbama apie Lietuvos žmonių gerovę.
„To gebėjimo išgirsti ir išklausyti vienas kitą nuolat pritrūkstame, kai kalbame apie Lietuvos žmonių gerovei būtinus sprendimus. Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta. Ir galiausiai pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse“, – apgailestavo G. Nausėda.
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad klausytis metinio pranešimo susirinko visi Seimo nariai. G. Nausėdos teigimu, jo, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui.
„Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu. Neabejoju, kad to pasigenda ir Lietuvos žmonės, nes kiekviena politinių ambicijų sužlugdyta gera iniciatyva, kiekvienas vėluojantis sprendimas galiausiai atsiliepia jų gerovei“, – teigė prezidentas.
SVARBIAUSIOS METINIO PRANEŠIMO MINTYS:
– Lietuva padės atstatyti Ukrainą. Prezidentas sako, kad tai yra jo asmeninis įsipareigojimas.
– Reikia pažaboti imperines Rusijos ambicijas, būtina pasiekti realios Europos Sąjungos ir NATO valstybių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių.
– Lietuvai dar reikia atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
– Reikia stiprinti rytines Europos Sąjungos partneres, tai didina Lietuvos saugumą.
– Ragina toliau investuoti į karinį saugumą, reikia pereiti į visuotinę gynybą, užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, rengti civilines pratybas, kurti kolektyvinės apsaugos statinius civiliams.
– Teigiamai įvertino atsaką į migracijos krizę, kuri kilo Baltarusijai siunčiant daug migrantų per sieną.
– Sukritikavo pandemijos valdymą: esą buvo vengiama pripažinti klaidas, neatsižvelgiama į ekspertus, skatinant vakcinaciją imtasi ne meduolio, o rimbo.
– Žmonės nejaučia teigiamų poslinkių sveikatos apsaugos srityje, ilgos eilės prie gydytojų.
– Laukia slaugos ir globos reformos.
– Į infliacijos iššūkius reaguojama per lėtai, nors sprendimai buvo priimti. Švelninti infliacijos poveikį skurdžiausiems gyventojams gali prireikti ir dar kartą.
– Pritaria pensijų indeksavimui, gyrė pokyčius socialinės apsaugos srityje.
– Pasigedo mokesčių reformos, nes dabartinėje mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas.
– Regionuose ragina sparčiau kurti viešąjį transportą.
– Įžvelgia nesusikalbėjimą tarp centrinės valdžios ir savivaldos, siūlo išplėsti savivaldybių galimybes skolintis investicijoms į klimato kaitos švelninimo ir viešojo sektoriaus ar ekonomikos skaitmeninimo projektus.
– Vis dar laukia žemės ūkio ministro darbo vaisių, stringa dialogas su ūkininkais.
– Lietuvos privalumas nebegali būti pigi darbo jėga.
– Siūlo vykdyti sumanią ekonominę diplomatiją, o ne tokią, kokia įvykdyta Kinijos atžvilgiu, kai verslas nukentėjo dėl sprendimo leisti atidaryti Taivaniečių vardo atstovybę Vilniuje.
– Nusivylė sporto politikos būkle, sportininkai paliekami likimo valioje.
– Sukritikavo politinę kultūrą, kai oponentų siūlymai nugrūdami į stalčius, oponentams norima parodyti jų vietą.
