Toliau kylant kainoms savo įkainius kelia dalis šalyje veikiančių bankų. Brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir daugiau kitokių paslaugų. Kai kurios paslaugos trečdaliu, kai kas kils ir dvigubai.
Bankai teisinasi, kad padidėjo kaštai ir papildomos lėšos reikalingos aptarnavimui gerinti. Neva ir taip Lietuvos bankų įkainiai – mažiausi iš visų Baltijos šalių.
O kai kurie TV3 žinių kalbinti žmonės prisimena: iš banko gavo pranešimus, kad už paslaugas nuo rudens teks mokėti daugiau.
Tautiečiai neslepia, kad tokios žinutės džiaugsmo nesukelia:
„Tai yra skaudus dalykas. Be to, jeigu vertintume žmonių atlyginimus, kurie kaip ir vieną kartą didinami arba išvis nedidinami, tai aišku, kad žmonėms muš per kišenę, ir tikrai žmonės pajus.“
„Plėšikauja, tiksliai. Jie gi turi didelius pelnus, o kažkodėl mes tokiam minuse liekam.“
„Neįsivaizduoju. Greitai taip gyvensim, kad į arba banditizmą eisim, arba elgetausim.“
Vienas didžiausių Lietuvos rinkoje bankų – „Swedbank“ – dalį paslaugų kainų kelia nuo rugsėjo pirmosios. Nors, pavyzdžiui, įprastas paslaugų planas toliau kainuos eurą trisdešimt, darbo užmokestį gaunantys banko klientai už planą mokės penktadaliu, o senjorai ir „auksinėje“ programoje dalyvaujantys klientai – daugiau nei keturiasdešimt procentų daugiau: „Įkainių pokyčius atlikome įvertinę išaugusius kokybiškų ir saugių banko paslaugų teikimo kaštus bei įgyvendindami pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Įgyvendinami pokyčiai leis ir toliau investuoti į klientų aptarnavimo kokybę, banko elektroninių kanalų plėtrą, naujų paslaugų diegimą bei išmanių atsiskaitymų infrastruktūrą.“
Jeigu plano klientas nenaudoja, jam taip pat brangs teikiamų paslaugų kaina – irgi daugiau nei 40 procentų. Nuo šių metų sausio antras didžiausias – SEB – bankas tokiems klientams jau pakėlė kainas. Nuo rudens klientams teks susimokėti už kortelės siuntimą.
„Pabrangus pašto paslaugoms, turėjom tuos kaštus atspindėti ir kortelių siuntimo paštu įkainiuose“, – teigia SEB banko atstovas Linas Januškevičius.
Banko atstovas sako: bankas negali nebranginti paslaugos klientams, jeigu ji brangsta bankui.
„Kai kuriais, išskirtiniais, atvejais taip: jeigu brangsta kaštai, tai turim atsižvelgti į tai taip pat“, – sako L. Januškevičius.
Kai kurie smulkesni bankai nuo rudens taip pat brangins paslaugas, kiti dar lauks: „Ką daryt? Riaušes kažkokias? Ne. Reikia pažiūrėt, kaip kas bus.“
Bankų rinką reguliuojantis Lietuvos bankas aiškina, kad pagrindinių banko paslaugų kaina negali viršyti 1 euro 45 centų. Ir šios ribos visi bankai laikosi. O ir vidutinė visų krepšelių kaina panaši.
„Pas mus vidutinis tas krepšelio įkainis yra apie pusantro euro. Panašaus krepšelio įkainis Latvijoje ir Estijoje būtų du eurai. Ta prasme, net ir padidėjus 10 ar 20 centų, išlieka vienas mažiausių regione“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas Algirdas Neciunskas.
Lietuvoje veikia 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai. Bankų sektoriaus turtas viršija 40 milijardų eurų.
