Amerikiečių raketų artilerijos sistemų HIMARS dėka Ukrainos kariuomenė jau sunaikino daugiau nei 30 rusų logistikos karinių objektų. Kartu Oleksandras Motuzyanikas pabrėžė, kad dabar Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos, galinčios sunaikinti priešo logistiką.
Svarbiausios penktadienio naujienos:
18:20| Vilties spindulys: Ukraina skuba susitarti dėl grūdų eksporto
Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, Ukraina „skuba taip greitai, kaip gali“ kitą savaitę susitarti su Rusija, Turkija ir Jungtinėmis Tautomis dėl grūdų eksporto per savo Juodosios jūros uostus, skelbia „Reuters“. Agentūros šaltinis, kuris paprašė neskelbti savo tapatybės, sakė, kad „labai tikimės, kad susitarti pavyks. Skubame kuo greičiau“.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau šiandien pareiškė, kad susitarimas dėl Ukrainos Juodosios jūros grūdų eksporto atnaujinimo yra galimas.
17:35| HIMARS jau sunaikino daugiau nei 30 rusų logistikos objektų
Amerikiečių raketų artilerijos sistemų HIMARS dėka Ukrainos kariuomenė jau sunaikino daugiau nei 30 rusų logistikos karinių objektų. Ukrainos Gynybos ministerijos pirmininkas Oleksandras Motuzyanykas sakė: „Leiskite prisiminti garsiuosius HIMARS, kurie šiandien puikiai veikia fronto linijoje. Per pastarąsias kelias savaites buvo sunaikinta daugiau nei 30 priešo logistinių karinių objektų, todėl, pavyzdžiui, dabar Rusijos okupacinės kariuomenės puolimo potencialas yra gerokai sumažintas“.
Kartu Motuzyanikas pabrėžė, kad dabar Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos, galinčios sunaikinti priešo logistiką. „Tiesą sakant, kas dabar aktyviai daroma“, – pažymėjo jis. Be to, anot jo, Ukraina iš „Lend-Lease“ tikisi labai teigiamo efekto, nes galės pasirinkti tokias ginkluotės ir karinės technikos rūšis, kurių vienu ar kitu metu prireiks. Gynybos ministerijos atstovas taip pat pareiškė, kad tik 30 proc. Rusijos smūgių tenka kariniams taikiniams, o likę 70 proc. – taikiems miestams.
16:50| Naujas sankcijų paketas kirs rusiškam auksui
Penktadienį Europos Komisija paskelbė septintąjį sankcijų paketą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, tarp siūlomų priemonių – aukso embargas ir technologijų eksporto draudimo į Rusijos Federaciją pratęsimas.
Europos Komisija taip pat siūlo pratęsti sankcijas iki 2023 metų sausio, sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Sausio pabaigoje vyks terminų ir priemonių peržiūra. Be to, siūlomos naujomis sankcijomis uždrausti rusiško aukso importą ir kartu sustiprinti dvejopo naudojimo prekių ir pažangių technologijų eksporto kontrolę.
EK mano, kad tai sustiprins ES sankcijų suderinamumą su G7 partnerių sankcijomis ir sugriežtins ataskaitų teikimo reikalavimus, kad ES šalys aktyviau įšaldytų Rusijos turtą. ES sankcijos neturės įtakos prekybai žemės ūkio produktais tarp trečiųjų šalių ir Rusijos, pabrėžė ES.
Anksčiau JAV taip pat skelbė licencijas, pagal kurias su Rusija leidžiama prekiauti maisto produktais, sėklomis, vaistais ir kt. Tuomet JAV pabrėžė, kad sankcijų su Rusija susijusioms žemės ūkio prekėms, žemės ūkio technikai ir vaistams netaiko.
Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pridūrė, kad blokas ir toliau didins Rusijos prezidento Vladimiro Putino izoliaciją naujomis sankcijomis.
„Be šių priemonių, taip pat pateiksiu [ES] Tarybai siūlymus įtraukti į sąrašą kitus fizinius ir juridinius asmenis, įšaldant jų turtą ir apribojant galimybę keliauti“, – sakė D. Borrellas.
Europos Komisijai pristačius paketą, jį svarstys ES valstybės narės.
16:10| Ukrainiečiai pažadėjo HIMARS’ais nesitaikyti į Rusijos teritoriją
Ukraina įsipareigojo nenaudoti didelio tikslumo amerikiečių ginklų, įskaitant HIMARS, Rusijos Federacijos teritorijoje esantiems objektams. Tai pranešė UNIAN, remdamasi Gynybos ministerijos vadovo Oleksijaus Reznikovo žodžiais interviu BBC.
„Tiesa, neslepiu. Įsipareigojome, kad nenaudosime didelio tikslumo ginklų prieš Rusijos objektus Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai patvirtinome visur, net aš asmeniškai tai dariau laiške, adresuotame mano kolegai – Pentagono vadovui – kad panaudosime amerikietišką ginkluotę priešo atgrasymui Ukrainos teritorijoje“, – sakė ministras.
Anot jo, jo buvo paklausta, ar draudimas galioja ir Krymui. „Manęs būtent to paklausė. Sakiau, kad turime pakankamai strateginių objektų Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Į ką jis atsakė: mes jus supratome”, – pridūrė R. Reznikovas.
Jis taip pat pakomentavo, ar galimas sausumos puolimas iš Baltarusijos teritorijos. „Jau prognozavau, kad netikėjau, kad gali įvykti rusų bombardavimas, ir, deja, klydau. Todėl viskas įmanoma, yra tokia rizika. Bet tikiuosi, kad šiuo laikotarpiu – ne“, – sakė Reznikovas.
Priminsime, kad anksčiau Rusijoje kilo panika dėl HIMARS efektyvumo. Pasak karinio eksperto Serhii Kuzan, niekas pasaulyje nepirks rusiškų priešraketinių sistemų, nes nei S-300, nei S-400 nesugeba perimti HIMARS.
16:00| ES durys anksčiau laiko užsidaro ir rusiškam mazutui
Europos Sąjunga gali uždrausti dalies mazuto importą ir tranzitą iš Rusijos maždaug šešiais mėnesiais anksčiau nei numatyta. Apie tai „Reuters“ pranešė ES pareigūnas. ES nuo kovo mėnesio mažina Rusijos naftos produktų importą, visiškas draudimas turėtų būti įvestas nuo 2023 metų vasario. Tačiau rusiškos anglies importas ir tranzitas sustoja anksčiau – nuo rugpjūčio 10 d. ir techniškai tai gali apimti mazutą.
ES draudimai pagrįsti muitinės naudojamais vadinamaisiais kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais. Vienas iš kodų, naudojamų anglims uždrausti, 2707, taip pat apima „naftą ir kitus aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliavimo produktus“. Muitinės kodą deklaruoja prekių eksportuotojas. Paprastai iš žalios naftos perdirbti naftos produktai turi skirtingą KN kodą – 2710. Tačiau mazute yra aromatinių medžiagų, beveik visada jų daugiau nei pusė.
Kai kurie naftos produktai, pagaminti ne perdirbant anglį, taip pat gali būti klasifikuojami 2707 kodu, jei jie turi cheminių panašumų, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė ES pareigūnas. „Dabar tik nedideli kiekiai (mazutas) iš Rusijos eksportuojami tiesiai į Europos šalis“, – sakė prekybininkas.
Didžioji dalis rusišką mazutą gabenančių krovinių pastaraisiais mėnesiais buvo skirta JAE naftos centrui Fudžeirai ir perkrovimo iš laivo į laivą infrastruktūrai netoli Graikijos Kalamatos uosto.
Prekybininkų teigimu, jei ES būtų uždraustų naudoti mazutą anksčiau laiko, pirkėjai galėtų daugiau krovinių nukreipti perkrovimui iš laivo į laivą ir Azijos rinkai. Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, tik apie 500 000 tonų iš viso Rusijos 3,5 mln. mazuto eksporto birželį buvo išsiųsta tiesiai iš Rusijos uostų į ES šalis. Daugiau nei ketvirtadalis iš 500.000 tonų praėjusį mėnesį iš Rusijos buvo išgabenta į Estiją ir Latviją, sandėliuojant ir gabenant naftos produktus į kitas kryptis.
15:40| Link Ukrainos sienos juda vis daugiau Baltarusijos technikos ir karių
Į Jelską greta Ukrainos atvyko nemažas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karinės technikos ešelonas. Pranešama, kad „toliau stiprinama kordono apsaugą Jelsko srityje“. Apie tai pasakoja stebėtojų grupė „Belarusian Gajun“. Informacija apie pasirodė tik šiandien, bet traukiniai su karine technika pasirodė dar prieš porą dienų. Liudininkų teigimu atvežta 15-20 vienetų BMP-2 ant perkrovimo platformų su skiriamuoju ženklu. Taip pat 11 okremo mechanizuotų brigadų atvyko dislokuotis į Slonimo miestą.
Vietos gyventojų paprašyta išlikti ramiems ir nepanikuoti. Mieste labai išaugo Baltarusijos kariškių ir saugumiečių skaičius. Jelskas yra artiUkrainos Žitomiro srities.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Baltarusija toliau siunčia rusišką amuniciją link Ukrainos sienos.
15:20| Vinycoje tarp aukų – 4 neatpažinti žmonės, 8 dar ieškoma
Policija nustatė 19 iš 23 žuvusiųjų per raketų atakas Vinycos centre liepos 14 d., o dingusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 18 iki 8. ŠNacionalinės policijos viršininkas Igoris Klymenko ir Valstybinė pagalbos tarnyba praneša: „Policija nustatė 19 iš 23 žuvusiųjų per raketų atakas Vinycoje.
Tarp Rusijos aukų yra trys vaikai: 4 metų mergaitė ir du berniukai, 7 ir 8 metų. Vienas iš berniukų išpuolio metu buvo apžiūrimas medicinos centre. Jis mirė kartu su mama. Kitas stovinčiame automobilyje laukė dėdės ir pakliuvo į ugnies spąstus. Šio berniuko giminaitį išmetė sprogimo banga, jis dabar paguldytas į ligoninę. Ligoninėje taip pat sunkios būklės žuvusios 4 metų mergaitės motina“.
14:56 | Rusija: netrukus bus parengtas „galutinis dokumentas“ dėl Ukrainos grūdų eksporto
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų su Kyjivu bus parengtas „galutinis dokumentas“, skirtas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.
„Netrukus bus baigtas darbas rengiant galutinį dokumentą dėl „Juodosios jūros iniciatyvos“, – valstybinės televizijos eteryje sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Kaip skelbta anksčiau, Rusija ir Ukraina trečiadienį pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Svarbus susitikimas, įvykęs Stambule dalyvaujant Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnams, truko ilgiau kaip tris valandas. Šalys susitarė vėl susitikti Turkijoje kitą savaitę.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.
Turkijos gynybos ministras užsiminė, kad galutinis susitarimas gali būti paskelbtas per kitą derybų ratą.
„Per susitikimą, kuris bus surengtas kitą savaitę, dar kartą bus išnagrinėtos visos detalės ir darbas, kurį atlikome, bus pasirašytas“, – sakoma ministro Hulusi Akaro pranešime.
Šis susitarimas ypač svarbus dešimtims milijonų žmonių Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse, nes kautynės viename iš pagrindinių grūdų auginimo regionų sukėlė bado pavojų.
Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Ukrainos pietinėje Chersono srityje Rusijos primesta valdžia savo ruožtu apkaltino Kyjivo pajėgas tyčia deginant pasėlius ir minuojant laukus.
Praeitą savaitę JAV kosmoso agentūros duomenys rodo, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos pajėgos užgrobė 22 proc. Ukrainos žemės ūkio naudmenų.
Abi pusės prieš derybas sakė, kad prie susitarimo priartėta, bet išlieka kai kurių ginčijamų klausimų.
14:49 | Sužeistųjų Mykolajive skaičius išaugo iki 4
Penktadienį Rusijos pajėgoms smogus Mykolajivui buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, sako regiono tarybos vadovė Hanna Zamazejeva, rašo „The Guardian“.
Kiek anksčiau pranešta, kad į du Mykolajivo universitetus ir civilinės infrastruktūros objektus pataikė mažiausiai 10 raketų.
Pranešama, kad tarp sužeistųjų vaikų nebuvo. Visi nukentėjusieji buvo nuvežti į gydymo įstaigas, jiems yra teikiama pagalba.
14:34 | Londonas susirūpinęs dėl pranešimų apie Donecko separatistų kalinto brito mirties
Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos remiamų Ukrainos separatistų pareiškimo, kad mirė jų nelaisvėje laikytas britas.
„Tai aiškiai nerimą keliantys pranešimai. Mūsų mintys yra su jo šeima ir draugais“, – žinią apie Paulo Urey (Polo Urio) mirtį komentavo Dauningo gatvės atstovas.
Donecko liaudies respublika (DLR) pasiskelbęs darinys anksčiau penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų į nelaisvę Donecke paimtas P. Urey, savanoriškai teikęs pagalbą karo draskomoje šalyje, mirė.
Pasak šią informaciją patvirtinusios DLR valdžios atstovės Darjos Morozovos, vyras sirgo keliomis ligomis, įskaitant diabetą.
Nevyriausybinės organizacijos P. Urey apibūdina kaip Ukrainoje dirbusį humanitarinės pagalbos teikėją savanorį, o Maskvos remiami separatistai tvirtina, kad jis buvo „profesionalus karys“, esą dalyvavęs konfliktuose Afganistane, Irake, Libijoje ir Ukrainoje.
D. Morozova, DLR ombudsmenė, sakė, kad britas, prieš paimamas į nelaisvę šių metų balandį, neva dalyvavo kovose Ukrainoje, taip pat samdė ir mokė samdinius.
1977 metais gimęs P. Urey sirgo pirmo tipo diabetu ir jam buvo reguliariai reikalingas insulinas, sakė jo motina Linda Urey. Anksčiau ji sakė, kad visa šeima yra „labai susirūpinusi“.
Anot D. Morozovos, jis sirgo keliomis lėtinėmis ligomis ir buvo „depresyvios psichologinės būsenos“.
„Nepaisant įtariamo nusikaltimo sunkumo, Paului Urey buvo suteikta tinkama medicininė pagalba“, – sakė ji.
„Tačiau, turint galvoje diagnozes ir stresą, jis mirė liepos 10 dieną“, – pridūrė D. Morozova.
Ji taip pat apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą atsisakius aprūpinti P. Urey reikalingais vaistais.
Humanitarinės organizacijos „Presidium Network“ teigimu, P. Urey buvo daug keliavęs humanitarinės pagalbos darbuotojas, aštuonerius metus dirbęs Afganistane.
Prorusiški separatistai paėmė į nelaisvę daug užsienio piliečių, kuriuos jie vadina samdiniais.
Tarp jų yra britai Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris, kuriuos teismas separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje birželį nuteisė mirti.
Britanija išreiškė pasipiktinimą dėl mirties bausmių šiems dviem britams, balandžio mėnesį pasidavusiems Mariupolyje. Šį uostamiestį Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos užėmė po ištisas savaites trukusios apgulties.
