– Ar jau susikrovei lagaminus?
Tai buvo kolegos pokštas 2016-ųjų „Brexit“ balsavimo rytą, bet paliko Julių Gunevičių susimąstymą.
„Tuo metu juokiausi, – sakė jis. – Bet tada grįžau namo ir pagalvojau: ar jie taip galvoja? Ar turėčiau susikrauti lagaminus?
„Galų gale mes padarėme.”
33 metų Julius, 14 metų dirbęs Londone atestuotu buhalteriu, yra vienas iš 46 600 lietuvių, sugrįžusių namo po 2016-ųjų „Brexit“ balsavimo.
Lietuvos migracijos informacijos centro paskelbtais duomenimis, iš JK grįžusių lietuvių skaičius 2017–2020 metais išaugo daugiau nei dvigubai.
„Mes negalime skųstis”
„Niekada nežiūrėjau atgal“, – sakė pernai į Lietuvą su žmona Vaida ir septynerių metų sūnumi Benu grįžęs Julius.
„Tai pavyko daug geriau, nei tikėjomės“.
Julius „norėjo priimti ekonominį smūgį“ – neteko daugiau nei pusės pajamų grįžęs į Lietuvą vien tam, kad galėtų pabūti su artimaisiais.
„Esu didelės šeimos žmogus“, – sakė jis. „Mums nuostabu vėl būti kartu. Grįžome į mums tikrai svarbų socialinį tinklą.
Matydamas, kaip kiti grįžę žmonės džiaugiasi geresne gyvenimo kokybe namuose, paskatino Julių priimti „sudėtingą sprendimą“.
„Matėme, kad daugybė žmonių daro tą patį ir yra labai labai laimingi.
„Tai mus įkvėpė“.
Jo krepšinio komanda Londone, kurią sudarė Rytų europiečiai, dėl didelio išvykstančių žmonių skaičiaus pakeitė savo grupės „Whatsapp“ pavadinimą į „Evacuate the UK“.
Vis dėlto JK Julius pasigedo daug dalykų, ypač jos daugiakultūriškumo.
„Tai smulkmenos, padaras guodžia. Netoli mūsų namų buvo prancūziška kepykla, į kurią atsivežėme raugo, kinų restoranų su tinkama Pekino antiena ir, žinoma, žuvies ir traškučių.
„Mes gyvenome labai gerai“.
Nieko, kas „priartėjo“, Lietuvoje jis nerado, nors ieškojo daugiau nei šešis mėnesius.
„Ne ta pati Lietuva”
Dar kiti grįžę namo susidūrė su rimtesniais iššūkiais.
„Šalia dokumentų, pensijos ir mokesčių reikėjo daug ką pagalvoti“, – sakė 35 metų Dovydas Petrošius, save vadinantis „remigracijos į Lietuvą pradininku“.
„Man tikrai buvo sunku prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje.
Tokie buvo Dovydo sunkumai, kad jis įkūrė organizaciją „Eks Emigrantai“, padedančią lietuviams grįžti namo.
Dabar jis sako, kad daugiau nei 70% jų užklausų yra iš JK išvykti norinčių lietuvių, kurių daugelis gyvena joje dešimtmečius.
Viena iš pagrindinių problemų grįžtantiems lietuviams, kurią Dvoydas pastebėjo dirbdamas „Eks Emigranti“, buvo tai, kad jiems išvykus „daug kas pasikeitė“.
„Daugelis žmonių romantiškai įsivaizduoja, kokia yra Lietuva“, – sakė jis. „Jie turi mintį, kad gyvenimas bus fantastiškas, tačiau dažnai dauguma pažįstamų žmonių išvyko į kitas šalis arba dabar turi savo gyvenimą.
„Gyvenimas juda į priekį“, – pridūrė jis.
„Mūsų mąstymas ir pasaulio vertinimas skiriasi“
Kitas sunkumas sugrįžusiems buvo tai, kad britų kultūra juose paliko savo pėdsaką.
„Žmonės grįžta namo, bet greitai supranta, kad grįžę JK sukūrė naują gyvenimą ir naujus jausmus“, – sako Dovydas. „Jie pasiilgsta kultūros, kuri jiems būtų priimtinesnė nei Lietuvos.
Jis pridūrė: „Jei gyventum Londone, kur daug veiksmo, gali grįžti į Lietuvą ir pajusti tą didelį skirtumą, čia nelabai kas vyksta.
„Tai didžiulis šokas“.
Dovydas pažinojo keletą grįžusių iš JK, kurie nebuvo patenkinti savo gyvenimu grįžę į Lietuvą ir jau buvo išvykę į tokias šalis kaip Ispanija.
„Jūs linkę pasiilgti savo šalies, bet šie jausmai trunka tik trumpą laiką“, – sakė jis.
„Tie, kurie grįžta namo, turi kojas po stalu”
Ir šie sugrįžusieji daro „nepaprastai teigiamą“ įtaką Lietuvai.
„Daugelis grįžusių lietuvių kuria naujus verslus ir įgyvendina matytas idėjas JK“, – sako Arminas Jurgaits iš Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniuje. „Sugrįžusieji yra atviresni ir tolerantiškesni.
„Jie lėtai, bet užtikrintai keičia bendrą visuomenės požiūrį“, – pridūrė jis.
Tačiau Jurgaits tikėjo, kad šis išvykimas iš JK galiausiai atspindi besikeičiančius Lietuvos likimus.
„Žmonės nori turėti būstą, išsilavinimą, sveikatą, darbą, saugią aplinką, galimybę išreikšti save ir daryti tai, kas jiems patinka“, – sakė jis.
„Šiais laikais grįžusieji gali visus šiuos dalykus rasti Lietuvoje ir gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo“, – pridūrė jis.
Dovydas tam antrino: „Nėra jokios priežasties eiti į geresnį gyvenimą, kai čia gali būti vienodos sąlygos“.
