Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, jų gaišenomis nusėtos visos pakrantės. Žvejai tokios blogos situacijos sako neregėję, o aplinkosaugininkai nebežino, ko griebtis. Iki šiol nei vandens, nei žuvų tyrImai neatskleidžia žudančios priežasties.
Šokiruojantis vaizdas pasitinka prie Kauno marių – čia pakrantės nusėtos žuvų gaišenomis, kai kurios jau gerokai apirusios.
„Buvau pirmą kart Lašiniuose, pamačiau karpį negyvą, ir čia ateinam, baisu, kiek karpių pridvėsę“, – kalba žvejys Rytis.
„Liūdna situacija, už nugaros pas jus daug jų, bent 6, šiaip jau antri–treti metai tokia pat situacija“, – tikina žvejys Lukas.
Bet esą tokio rekordinio kiekio negyvėlių kaip šiemet dar neregėję.
„Tikrai daug, tikrai, aš tiek nesu matęs. Čia jau ne vieną savaitę pastovėję, žuvelės guli taip“, – sako žvejys Deividas.
Pakrantes apžiūri ir aplinkosaugininkai.
Pilvais į viršų žuvys plūduriuoja ir vandenyje prie kranto, dalį žvejai išmetę ir pamiškėje, nuo jų sklinda siaubingas pūvančios žuvies dvokas.
„Nemalonus, ką padarysi, smirda. Juokaujam su draugais, kad korona atėjo pas karpius“, – kalba žvejys Rytis.
Seimo narys Linas Jonauskas irgi sako sulaukęs gausybės nuotraukų iš sunerimusių gyventojų. Kritikos strėles jis laido į aplinkosaugos institucijų daržą.
„Jeigu Aplinkos ministerija, departamentas skiria pinigų apsaugai, kontroliuoja žvejus, žiūri, kad tos žuvys būtų racionaliai naudojamos kaip išteklius, bet kiekvieną pavasarį tonomis krenta tos žuvys, tai reikėtų susirūpinti“, – teigia L. Jonauskas.
Esą institucijos pagaliau turi surasti metų metus žuvis Kauno mariose žudančią priežastį. Viena iš versijų, kad dėl to galbūt kaltas intensyvus pavasarinis laukų tręšimas.
„Jeigu Nemune aukščiau, ką galėtumėm galvoti, kad gal kokie teršalai atiteka iš Baltarusijos, nėra jokių kritimo požymių, jie matomi tik Kauno mariose, tai man atrodo, kad nustatyti taršą nėra sudėtinga“, – sako L. Jonauskas.
Bet aplinkosaugininkai atkerta, jei būtų užterštas marių vanduo, gaištų įvairios žuvys, o dabar pilvais į viršų daugiausia išplaukia karpinės ir stambios žuvys.
„Visos žuvys kristų nuo per didelės cheminių medžiagų koncentracijos vandenyje, šiandien mes matome tik karpines žuvis ir vieną kitą kitos rūšies žuvį“, – kalba Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
„Karpis sazanas, kad eilinis šalvis, net šalia va guli, pagrinde karpiai dideli, būtent dideli“, – pasakoja žvejys Deividas.
Be to, Kauno marių vanduo tiriamas kasmet, tačiau normas viršijančių pavojingų medžiagų jame specialistai randa tik, kai žydi vanduo, o šiam procesui dar anksti.
„Manome, kad tai viena iš ligų karpinių žuvų, kuri pasireiškia jau ne pirmą pavasarį, būna didesnis, būna mažesnis kritimas, šiemet matom tikrai didesnį kritimą. Taip pat su vandens šiltėjimu pasireiškia ligų padariniai, tai ir matome pakrantėse“, – aiškina D. Jurevičius.
Dabar kaip tik laukiama naujausių vandens tyrimų rezultatų, viliamasi ištirti ir žuvis, bet tam reikia žvejų pagalbos.
„Netipiškai besielgiančias žuvis, kurios plaukioja vandens paviršiumi. Svarbu, kad žvejys, pastebėjęs tokią žuvį, ją pagautų sieteliu, įleistų į kibirą ar talpą, kad galėtų būti kuo ilgiau būtų gyvybinga, vėliau mes savo iniciatyva atvykę ją paimsime“, – sako D. Jurevičius.
Tiksliausi tyrimai būtų, jei žuvį į laboratoriją pavyktų pristatyti dar gyvą.
