Keičiasi tvarka dėl COVID-19: galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai

Artėjant šaltajam periodui suintensyvėja virusinių infekcinių ligų plitimas. Tą rodo ir skaičiai: kasdien Lietuvoje patvirtinama daugiau nei tūkstantis COVID-19 atvejų. Kokių priemonių rudenį bus imtasi koronaviruso valdymui, ketvirtadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

„Nuo ateinančios savaitės galima būtų diagnozuoti ligą ir vaistinėse įsigytais savikontrolės testais, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. – Jeigu mes turime simptomų ir atliekame tokį testą, nusiuntus testo rezultatą savo šeimos gydytojui, galima turėti e-sveikatoje įrašą, kad sirgęs COVID-19 liga“.

Papildomų patikrinimų, ar užregistruotas savikontrolės testas yra nesuklastotas, pasak jos, nebus. Bus tikimąsi žmonių sąmoningumo.

„Mes pasitikime. Jeigu gydytojui kiltų įtarimų, jis be abejonės galėtų paprašyti atlikti papildomą testą. <…> Visuomet yra tam tikras procentas nesąžiningų piliečių“, – nurodė ji.

Atlikusiems greitąjį savikontrolės testą gauti europinio sertifikato negalės – jam gauti ir toliau bus būtina atlikti greitąjį antigeno testą arba PGR, kaip numato ES bendros taisyklės.

Šiuo metu apie 50 procentų visų pacientų atliktų COVID-19 testų yra teigiami. Pasiteiravus A. Bilotienės-Motiejūnienės, ar atsižvelgiant į tai bus grąžinami mobilieji punktas, viceministrė nurodė, kad tokio poreikio nėra.

Mažinama apkrova šeimos gydytojams

Pastarąsias 6-7 savaites Lietuvoje yra stebimas COVID-19 atvejų mažėjimas.

„Mažėja [sergančių] žmonių ir vyresnio amžiaus grupėje – iki 4 proc. Naujų mutacijų neturime. <…> Visas šias 6-7 savaites Lietuvoje situacija tikrai yra stabili – pacientų ligoninėse yra 100-140 – skaičiai vis svyruoja. Reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje skaičiai sukasi tarp 5-10.

Kad įsivaizduotume, priminsiu, kad tuo metu, kai turėjome nacionalinį karantiną, pacientų turėjome 2000 ir daugiau, o reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje – 240-260 pacientų“, – statistiką šalyje pateikė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis pasidžiaugė, kad sveikatos paslaugos tampa vis prieinamesnės pacientams, tačiau išreiškė rūpestį dėl įtampos pirminėje grandyje, kurioje dirba šeimos gydytojai. 

Pasak jo, savikontrolės mechanizmo įvedimas padės sumažinti šį apkrovimą bei mažins medikų kontaktą su užsikrėtusiaisiais COVID-19.

Dulkys: nėra pagrindo įvesti ekstremaliąją situaciją ar karantiną

Tačiau dabartinė situacija, anot jo, „Lietuvoje tikrai nėra pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos skelbimą. Nėra jokio pagrindo kalbėti nacionalinio karantino skelbimą“.

„Skaičiai rodo, kad situacija Lietuvos sveikatos sistemoje ir ligoninėse yra nauja ir reikalauja tam tikrų naujų priemonių“, – priduria ministras.

Visgi epidemijos galės būti skelbiamos lokaliai savivaldybėse.

„Turėjome gripo epidemiją, kurią skelbdavome dar iki COVID susirgimo tam tikrose savivaldybėse. Tai šiuo metu papildome visą šitą tvarką ir COVID susirgimu, kadangi jis yra virusas, plintantis oro lašeliniu keliu ir taip pat užsikrečiamas“, – sakė viceministrė.

Epidemija – pagal sergamumą

Pasak jos, epidemija būtų įvedama savaitiniam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų pasiekus 1,5 tūkst. atvejų. Šiuo metu šis rodiklis Lietuvoje siekia 566 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Vis dėlto A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad svarbus rodiklis išliks ir lovų užimtumas ligoninėse, nes sunku prognozuoti, kokio sunkumo ligą ateityje sukels naujos COVID-19 atmainos.

Todėl epidemija savivaldybėje galės būti skelbiama ir atsižvelgus į lovų bei reanimacijos užimtumą.

Tai būtų daroma, stacionarių užimtų lovų skaičiui 100 tūkst. gyventojų tam tikroje savivaldybėje viršijus 1,2 tūkst. arba užimtų reanimacinių lovų skaičiui viršijus 120.

„Bent vienam iš šitų rodiklių pasiekus arba artėjant prie šio rodiklio, tokiu atveju Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipsis į savivaldybę, įvertins situaciją ir siūlys skelbti epidemiją konkrečioje savivaldybėje“, – sakė viceministrė.

Paskelbus epidemiją, galėtų būti ribojami renginiai ar įvedami kiti suvaržymai konkrečioje savivaldybėje.

COVID-19 statistika: 1513 naujų atvejų, mirė vienas žmogus

Per praėjusią parą nustatyta 1513 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Pirmą kartą užsikrėtė 1079, antrą – 418, trečią – 16 žmonių.

Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomas 141 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų dešimt – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 594,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir šiuo metu siekia 53,3 procento.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,9 proc. gyventojų.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer