Europos Tarybos ir Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės apsikeitimas laiškais atskleidė didėjančią įtampą dėl tariamo migrantų stūmimo prie rytinių ES sienų.
Lietuva ir Lenkija apkaltino kaimynes Baltarusiją siunčiant jiems migrantus, kaip kerštą už ES sankcijas Minskui po susidorojimo su prieštaringomis nuomonėmis.
Abi šalys stato pasienio sienas, tačiau Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič akį patraukė būtent Lietuvos migracijos sistemos pakeitimai. Ji sakė, kad pakeitimai „kritinės padėties atveju panaikina reikšmingas apsaugos priemones prieglobsčio suteikimo procedūroje“.
Lietuvos premjero atsako laiškas buvo paviešintas rugpjūčio 24 d.
Jame Šimonytė teigia, kad Lietuva pakeitimus padarė „siekdama paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą“ ir kad buvo „veiksminga teisminė priemonė“ apskųsti atmestas bylas.
Rugpjūčio pradžioje Lietuva atnaujino įstatymus po to, kai ginčijamas kaimyninės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka perspėjo ES „sustabdęs narkotikus ir migrantus. Dabar valgysite juos ir gaudysit patys”.
Jo grasinimai buvo atsakas į ES sankcijas, įvestas jo režimui už teisėtų opozicijos protestų susidorojimą po praėjusią vasarą suklastotų rinkimų.
Lietuva taip pat teigia, kad Baltarusijos pasieniečiai nelegaliai įžengė į jų teritoriją ir išstūmė į jų žemę migrantus.
Vilnius sako, kad 2021-aisiais gavo daugiau nei 4000 irakiečių prieglobsčio prašymų ir tikisi, kad iki metų pabaigos jų bus daugiau nei 10000.
Šių metų pradžioje dėl ES spaudimo buvo sustabdytas naujas skrydžių maršrutas iš Bagdado į Minską, kurį vykdo „Iraqi Airways“.
Lietuvos premjeras tvirtina, kad migracijos įstatymų pakeitimai buvo priimti siekiant paspartinti prieglobsčio suteikimo procesą, ir tvirtina, kad irakiečiai Baltarusijoje nėra persekiojami, todėl turėtų būti grąžinti.
Lietuva teigia, kad pasienyje su Baltarusija statoma 500 km tvora bus baigta iki 2022 metų rugsėjo.
