Lietuvoje po penkerių ar dešimties metų gali nelikti, kas vairuos autobusus. Jau šiuo metu, Keleivių vežimo asociacijos duomenimis, trūksta maždaug tūkstančio autobusų ir troleibusų vairuotojų.
Be to, didžioji dalis turinčių teisę vairuoti autobusus ir troleibusus yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni. Vairuotojai atkerta, kad jauni žmonės nenori sėsti prie autobuso vairo dėl menko atlygio už atsakingą darbą.
Prie vairo Egidijui šiandien teks praleisti 8 valandas. Pusvalandį turės atokvėpio.
„O ką daryt. Vogt neišmokau, į Seimą nerenka, belieka tik vairuot“, – kalba vairuotojas Egidijus Pribušauskas.
52-ejų metų vairuotojo pamaina trunka 8, kartais ir 12 valandų.
„Man dar 13–14 metų iki pensijos. Aš nežinau, ar tiek įmanoma išdirbti tokioj vietoj būtų. Veži žmones, o ne su arkliu per pievas važiuoji. Atsakomybė, kuo vyresnis žmogus, tuo reakcija yra blogesnė“, – tikina Egidijus.
Tokių vairuotojų, perkopusių 50 metų, Panevėžio autobusų parke dauguma. Beveik pusė – virš 60-ies ir vyresni. Vyriausiam vairuotojui 70.
„Vairuotojų amžiaus vidurkis yra apie 57 metai, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus. Kas liečia jaunimą, tai ne tik per pastaruosius metus, bet ir per kelerius metus nebuvo tokių, kurie išsilaikę teises ateitų dirbti autobusų vairuotojais“, – teigia Panevėžio autobusų parko vadovas Arnoldas Gražys.
Vairuotojų trūkumą jaučia ir Vilkaviškio autobusų parkas. Jo vadovas sako iš padėties sukamasi didinant krūvius esamiems vairuotojams. O jaunimas lyg ir domisi, tačiau vairuoti autobusų nesiveržia.
„Jų lūkesčiai nėra labai adekvatūs gaunamam atlyginimui. Mūsų pagrindinę pajamų dalį suvalgo šiandieninės kuro kainos, darbdavys tikrai mokėtų atlyginimą didesnį, tačiau mes savo įkainių branginti kada panorėję negalim“, – aiškina Vilkaviškio autobusų parko vadovas Marius Jasaitis.
Keleivių vežimo asociacijos skaičiavimu, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta maždaug tūkstančio autobusų ir troleibusų vairuotojų.
„Toks staigus poreikio augimas atsirado po pandemijos, nes iki pandemijos to trūkumo tokio didelio neturėjome. Trūko vairuotojų, bet nedaug. Iš vienos įmonės pereidavo į kitą įmonę, o pandemijos metu, kai buvo sumažėję keleivių pervežimo apimtys, reikėjo mažiau vairuotojų ir nemažai vairuotojų išėjo dirbti į kitas sritis“, – kalba keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.
Į kelių priežiūros, statybos sektorių ar kurjeriais dirbti išėję vairuotojai ir po pandemijos negrįžo prie autobusų vairo. Tad viešojo transporto įmonėms tenka suktis iš padėties.
„Koreguojami kai kurie tvarkaraščiai, retinami reisai, ypač vasaros metu, kai daugiausiai vairuotojų išleidžiama į atostogas“, – sako G. Nakutis.
Ilgametis vairuotojas ir profesinės sąjungos atstovas Egidijus sako, kad prisivilioti jaunus žmones sunku dėl mažo atlygio už atsakingą darbą. Egidijaus teigimu, jo atlyginimas į rankas vos 800, kartais 850 eurų.
„Šeimai net neužtenka, o kur jaunesni ateis, paskolos, viskas. Mums jau tokiems vyresniems batus nusipirkai ir metus gali atnešiot, o jaunimui reikia ir poilsio, ir pramogų“, – tvirtina vairuotojas Egidijus.
Jau yra sudaryta didžiųjų šalies miestų viešojo transporto įmonių vadovų darbo grupė, kurioje bus ieškoma būdų spręsti vairuotojų trūkumo problemas. Antraip, anot keleivių vežėjų, po 5 ar 10 metų gali nelikti, kas vairuos autobusus.
