Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmininkaus Europos Sąjungai nuo liepos 1 d.
Būdama ES Komisijos nare Briuselyje, prieš tapdama pirmąja savo šalies vadove moterimi, ji gerai pažįsta Europos Sąjungą.
Grybauskaitė su euronews kalbėjo šalies sostinėje Vilniuje.
euronews: „Pirmininkavimas ES atkreips dėmesį į jūsų šalį, ir manau, kad jūs norite iš to kuo geriau išnaudoti, bet šeši mėnesiai yra gana trumpas laikotarpis, ir mes dažnai matome, kad karštos bulvės perduodamos iš vienos pirmininkaujančios šalies į kitą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kokios jūsų ambicijos, ką norite ir galite pasiekti?
Dalia Grybauskaitė: „Žinoma, paprastai mes norime [want to do] daug daugiau, nei galime pasiekti, nes tai priklauso ne tik nuo pirmininkaujančios valstybės, bet ir nuo visų institucijų, įskaitant valstybes nares, Parlamentą ir iš dalies Komisiją. Tačiau apie karštas bulves, bene didžiausias – o gal labai, labai labai karštas – vis dar gali būti Europos biudžetas septynerius metus [2014-2020]. Esant šiems sunkumams, mums reikia resursų, finansinių išteklių kuo greičiau, nuo 2014 m. Jei vėluosime, vadinasi, ir finansiniai ištekliai vėluos.
euronews: „Taigi, ką tai reikštų paprastiems europiečiams, jei pasieksite šį rezultatą?
Grybauskaitė: „Jeigu pasieksime – kiek galime, turiu galvoje, kad reikia derėtis dėl daugiau nei 70 programų – tai reiškia, kad nuo 2014 m. gali prasidėti naujos programos, atsirasti naujų išteklių, ypač jei kalbame apie jaunimo nedarbą, jaunų žmonių, todėl jiems reikia pinigų, jiems reikia darbo, o tai dabar priklausys nuo pirmininkaujančios valstybės, nuo Parlamento ir nuo valstybių narių.
euronews: „Ar trijų milijonų žmonių šalis, kuri yra už euro ribų, gali paveikti Europos Sąjungos, kuri yra visiškai susitelkusi į euro zonos sumaištį, kursą? Ar nebijai likti nuošalyje?
Grybauskaitė: „Ne, ne, nes viskas [the] pagrindiniai sprendimai, nesvarbu [whether] dėl jų nuspręsta arba iš anksto nuspręsta euro zonoje, turi patvirtinti [then all] 28 [member states] nuo liepos 1 d. (Iki tos datos Kroatija bus ES) Vadinasi, pagaliau, mes iš naujo patvirtiname arba iš viso patvirtiname pagrindinius sprendimus.
euronews: „Tačiau šiuo metu integracijos žingsnis yra susijęs su euro zona. Kalbama apie ekonominę euro zonos „vyriausybę“, reguliaresnius euro zonos viršūnių susitikimus, institucinius pokyčius… O atotrūkis tarp euro zonos nepriklausančių ir euro narių vis gilėja.
Grybauskaitė: „Šiek tiek prieštaraučiau, nes, žinoma, euro zona gali turėti savo valdymą ir panašiai, bet ekonominių sunkumų, įskaitant skolą, valstybės skolos krizę, problema yra ne tik euro zonoje. Kai kurios šalys turi problemų [whilst] neturėdamas euro. Taigi tai reiškia, kad tai yra bendresnė, tai ne euro krizė, tai valstybės skolos krizė, tai finansų krizė, ekonomikos krizė ir ji nebūtinai yra sutelkta į euro zoną.
euronews: „Taigi jūs nebijotumėte, kad ne euro nariai taps mažais žaidėjais…“
Grybauskaitė: „Ne, iki šiol to vis dar nebuvo, todėl tikiuosi, kad taip nebus.
euronews: „Ar vis dar planuojate prisijungti prie euro 2015 m.? Lietuviai nėra tokie entuziastingi, ir dėl to jų kaltinti negalima, nes priklausymas eurui šiuo metu nėra toks populiarus.“
Grybauskaitė: „Žinoma, viešumoje yra baimių, kad tu gali [could] mokėti tikriausiai už šalis, kurios nėra labai drausmingos ir nesirūpina [looking after] patys gerai, bet mums, mažai šaliai, labai atvirai ir liberaliai ekonomikai, jau turinčiai de facto eurą, nes mūsų valiuta jau susieta su euru. [our currency does] nesvyruoti… Taigi tikrai turime [it] de facto, bet mes neturime pinigų politikos savo rankose, nesugebame nuvertinti, kai reikia, pavyzdžiui, kaip buvo daroma kitose šalyse. Taigi iš tikrųjų mes turime visus euro įsipareigojimus, o ne visas teises.
euronews: „Taigi jūs prisijungtumėte prie euro, net jei jus palaikytų tik trečdalis gyventojų?
Grybauskaitė: „Pabandysime paaiškinti žmonėms“.
euronews: „Ar pateiktumėte šį klausimą referendumui? Lenkija svarsto, kad…“
Grybauskaitė: „Ne, aš manau, kad konsultacijos su žmonėmis nebūtinai vyksta per referendumą. Bet 2004 metais Lietuvoje įvyko referendumas dėl narystės ES, o mūsų narystės sutartyje parašyta, kad kai tik Lietuva bus pasiruošusi, ji prisijungs prie euro zonos. Vadinasi, traktuojame taip, lyg jau būtume turėję paramą referendumu. Bet, žinoma, reikia paaiškinimo, papildomų paaiškinimų, ypač šioje sudėtingoje situacijoje, ir mes turime kalbėtis su savo žmonėmis.
euronews: „Jūsų šalis kartu su kitomis dviem Baltijos valstybėmis krizės pradžioje taikė labai griežtas taupymo programas, o augimas grįžo. Kodėl tai pavyko Lietuvai, o ne Graikijai ar Ispanijai?
Grybauskaitė: „Pirma, jūs teisingai pažymite, kad mums buvo labai sunku [economic policy], nes trupučio neužtenka. Visos šios priemonės, ypač pjūviuose, turi būti tik laikinai. Taigi Lietuva šį kartą tai darė tik dvejus metus, pažadėdama žmonėms, kad kompensuosime pensijas ir dar kai kuriuos mažinimus ir tai darome. Po to, kai per pusantrų metų pradėjome atsigauti po 15 procentų kritimo BVP (2009 m.), iš karto pradėjome sveikti ir dėl to žmonės mumis pasitikėjo, nes žadėjome ir įvykdėme, kad tai bus laikina ir mes kompensuosime.
euronews: „Ar ši politika nepasiteisino ir dėl to, kad esate nedidelė atvira ekonomika, pagrįsta eksportu, kur vidutinis atlyginimas yra šiek tiek didesnis nei 600 eurų?
Grybauskaitė: „Manau, kad tai veikia ne tik dėl to. Tai veikia, nes galėjome paaiškinti žmonėms, sugebėjome pasiekti sutarimą, taip pat pradėjome nuo politikų, įskaitant mane, didžiausią. Mano atlyginimas buvo sumažintas apie 30 procentų“.
euronews: „Dabar norėčiau pereiti prie energetikos. Lietuva 100 procentų remiasi rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ už tai verčia mokėti daug daugiau nei kaimynai. Ar iš tikrųjų galite išsivaduoti iš šios priklausomybės?
Grybauskaitė: „Taip. Šiandien mes statome savo SGD terminalą (suskystintomis gamtinėmis dujomis), o iki 2014 m. pabaigos jį baigsime, o nuo 2015 m. pradžios maždaug pusę savo poreikių patenkinsime SGD terminalas. Taip pat elektros energijos srityje iki 2015 m. pradžios turėsime jungtį su Švedija, o antrąją jungtį statome su Estija ir Suomija. Taigi iki 2014 metų pabaigos, 2015 metų pradžios, būsime visiškai integruoti į „Nordpool“ (Skandinavijos elektros tinklo) sistemą.
euronews: „Taigi, mes čia kalbame apie metus, o ne apie dešimtmečius…“
Grybauskaitė: „Ne, ne, ne, mums reikia tik dvejų metų išgyventi, nes jūs visiškai teisus, mes už dujas mokame apie 30 procentų daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietija.
euronews: „Tačiau didelė kaina, kurią mokate, labai priklauso nuo jūsų tvirtos politinės pozicijos Rusijos atžvilgiu…
Grybauskaitė: „Tai ne tik politinė pozicija, bet ir tvirta nuostata dėl energetikos reformos, nes pristatome trečiąjį Europos Sąjungos energetikos reformos paketą (teisės aktus, atskiriančius energijos tiekėjus nuo perdavimo tinklų), stengiamės sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos ir Žinoma, jie nėra laimingi“.
euronews: „Ar šis tvirtumas Rusijos atžvilgiu tebėra reikalingas praėjus 23 metams po nepriklausomybės?
Dalia Grybauskaitė: „Manau, kad kaina, kurią mokame, rodo, kad Rusija vis dar naudoja energijos išteklius kaip politinį, ekonominį spaudimą.
euronews: „Paskutinis ir galbūt asmeniškesnis klausimas. Gana neįprasta, kad valstybės vadovas karatė yra juodas diržas.
Grybauskaitė: „Tai buvo jaunystėje“.[I was younger…]
euronews: „Ar galima išvesti paralelę tarp politikos ir šio jums puikiai pažįstamo kovos meno?
Grybauskaitė: „Manau, kad kovos menas[s] Tai ne tik fizinis pasirengimas ir jaunystė, bet ir gyvenimo filosofija, disciplina ir atsidavimas tam, ką darai ir kaip pasieki tikslą. Ir tai yra [all] taikomas bet kokiam jūsų darbui, įskaitant politiką.
