Lietuvos prezidento rinkimai paaiškino

Kandidatai Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda vyks į antrąjį prezidento rinkimų turą gegužės 26 d., kai premjeras Saulius Skvernelis pripažino pralaimėjęs ir sakė, kad liepą planuoja pasitraukti iš ministro pirmininko pareigų.

Balsavimo aikštelės prognozavo, kad Nausėda užims aukščiausią vietą prieš Simonytę.

Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šį savaitgalį buvo išmėginta, kai rinkėjai išrinko naują prezidentą.

Dešiniųjų centro partija kovojo prieš suvokimą, kad nori sutelkti visą politinę valdžią, kandidatu pasirinkę dabartinį premjerą Saulių Skvernelį.

Varžybos pakeisti dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, dar vadinamą Geležine ledi, atrodo įdomesnės nei ankstesnės, „Euronews“ sakė politikos mokslų profesorė Ainė Ramonaitė. Grybauskaitė savo pareigas eina antrąją kadenciją ir jai neleidžiama dalyvauti šiuose rinkimuose.

Nors prezidento postas Lietuvoje nėra toks svarbus kaip premjero, į šį postą pretenduoja trys stiprūs kandidatai, tarp jų ir Skvernelis, kuris prezidento rinkimuose yra itin neįprastas, – aiškino profesorius.

Gitanas Nausėda

Atsisakęs būti siejamas su jokia politine partija, Nausėda šiuose rinkimuose startavo kaip „viską pagaunantis“ kandidatas ir gali turėti didžiausią šansą laimėti“, – sakė Ramonaitė.

„Kadangi politinėmis partijomis Lietuvoje šiek tiek nepasitikima, tai visai nebloga strategija eiti kaip nepartinei kandidatūrai“, – sakė A. Ramonaitė ir pridūrė, kad anksčiau rinkimus laimėdavo nepartiniai kandidatai.

Pagal profesiją ekonomistas Nausėda remia socialiai orientuotą ekonomiką su svarbia gerovės sistema – tai didelė problema Lietuvoje.

Dėl savo nuosaikios pozicijos daugeliu klausimų Nausėda sugebėjo pritraukti rinkėjus iš labai skirtingų visuomenės sluoksnių, nors labiau miestiečius nei kaimo, sakė Ramonaitė.

Tačiau šis išsamus profilis gali nesulaukti daug ištikimų rėmėjų, sakė profesorius.

„Taigi, nors jis yra populiariausias, turėsime pažiūrėti, ar to jam pakaks, kad jis patektų į antrąjį turą ar laimėtų rinkimus“.

Ingrida Šimonytė

Būdama buvusi finansų ministrė, Simonytė taip pat kilusi iš ekonominio išsilavinimo. Nors ją remia pagrindinė Lietuvos dešinioji partija Tėvynės sąjunga, kuri laikoma labiau antikomunistine nei konservatyvia, ji vis dar bando vaizduoti save kaip nepriklausomą kandidatę, kad patiktų didesniam rinkėjui.

„Ji pritraukia jaunus, provakarietiškus rinkėjus ir liberalius rinkėjus, o tai gali šiek tiek nustebinti, turint omenyje jos ryšį su kraštutinių dešiniųjų partija“, – sakė Ramonaitė.

Simonytė yra labai dešinioji pagal lietuvišką apibrėžimą, tai reiškia, kad ji yra provakarietiška ir labai antirusiška. Bet vakarietiškoje kairės ir dešinės apibrėžime ji būtų nuosaiki, – sakė Ramonaitė.

Anot profesorės, ji taip pat turi stipriausią užnugarį socialiniuose tinkluose.

„Tačiau bus įdomu pamatyti, kaip jos stiprus socialinių tinklų palaikymas pasireikš apklausose“, – pridūrė ji.

“Jaunimo rėmėjai rinkimuose yra šiek tiek pasyvesni. Klausimas, ar jie tikrai ateis balsuoti, ar tik palaiko ją internetu”, – sakė Ramonaitė.

Svarbiausias vaizdas ir stilius

Kandidatai buvo atsargūs, kad nenukryptų nuo dabartinio Lietuvos užsienio politikos konsensuso. Anot Ramonaitės, visi jie turi provakarietišką, proeuropietišką ir antirusišką požiūrį.

Tad greičiausiai kandidatų pasirodymas bus matuojamas pagal tai, kas geriausiai atstovaus Lietuvai užsienio reikaluose.

Lietuvoje prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausiasis vadas. Pozicija taip pat atsakinga už šalies užsienio politiką. Tačiau daugumą vidaus politikos sprendžia ministras pirmininkas.

Jei pirmajame ture nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau nei 50% balsų, antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d., tą pačią dieną kaip ir Europos Parlamento rinkimai.

Kiti savaitgalio renginiai

Šį sekmadienį lietuviai taip pat balsavo už dvigubos pilietybės leidimą savo šalyje.

„Tai svarbu, nes užsienyje gyvena ir dirba labai daug lietuvių“, – sakė Ramonaitė.

2017 metais daugiau nei 72% į kitas šalis emigravusių lietuvių buvo nuo 15 iki 44 metų amžiaus, rodo Lietuvos migracijos skaičiais svetainė.

Daugelis lietuvių po finansinės krizės išvyko į kitas ES valstybes nares, siūlydami didesnius atlyginimus.

Kyla klausimas, ar jie gali išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei gauna kitos šalies pilietybę, – aiškino profesorius.

Šiuo metu bėda ta, kad Konstitucijos punktas, neleidžiantis turėti dvigubos pilietybės, yra labai svarbus ir labai sunkiai keičiamas, nes tam reikia pusės visų rinkimų teisę turinčių asmenų palaikymo, sakė Ramonaitė.

„O kadangi dažniausiai referendumuose dalyvauja gana žemai, sunku gauti pusės visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų balsus“, – sakė ji.

Referendumui įvykus dviguba pilietybė galėtų būti tik kitų Europos Sąjungos narių ar NATO šalių pilietybės.

Apskritai visos pagrindinės politinės partijos palaiko dvigubos pilietybės idėją.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer