Išmušdamas dešimtmečius trukusią aklavietę, Lietuvos Seimas dabar leis asmens dokumentuose originaliai rašyti nelietuviškus vardus lotyniškais rašmenimis.
Įstatymo projektas, antradienį priimtas balsavus 82 prieš 37 ir 3 susilaikius, įsigalios, jei jį įstatymą pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Įstatymas leistų naudoti lietuvių abėcėlėje neegzistuojančias raides „q“, „x“, „w“, rašyti Lietuvos piliečių vardus, jei jie prisiima savo sutuoktinių nelietuviškas pavardes.
Tai taip pat bus taikoma, jeigu Lietuvos piliečio tėvų ar vieno iš jų tėvų pavardė pirminiame dokumente įrašyta nelietuviškais rašmenimis, o piliečio tėvai, seneliai ar protėviai turėjo ar turi kitos šalies pilietybę ir jų pirmasis ir archyvo šaltinio dokumente pavardės buvo rašomos nelietuviškais rašmenimis.
„Tai labai svarbus žingsnis žmogaus teisių ir net saugumo politikos požiūriu“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Originalus vardų rašymas lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų taip pat bus leidžiamas, jei Lietuvos pilietis savo vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardai pirminiame dokumente rašomi šiais rašmenimis.
Šiuo metu užsieniečiams ir jų šeimoms, norintys, kad jų pavardės pasuose ir asmens tapatybės kortelėse būtų užrašytos raidėmis, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, teko kreiptis į teismus, kurie iki šiol priėmė jiems palankų sprendimą.
Diskusijos dėl originalios rašybos dokumentuose vyksta dešimtmečius.
Dvišaliuose Vilniaus ir Varšuvos susitikimuose nuolat keliamas etninių lenkų vardų, kuriuose yra nelietuviškų rašmenų, originalios rašybos klausimas.
Tačiau kai kurie valdančiosios koalicijos politikai jį atmetė.
„Tai tiesiog lietuvių kalbos išdavystė“, – sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Audronius Ažubalis.
Grupė parlamentarų prašo prezidento vetuoti įstatymo projektą.
