Unikalus atvejis Lietuvoje – gelbėdami neišnešioto naujagimio gyvybę Santaros klinikų medikai atliko žygdarbį. Operavę vos 1249 gramų svėrusį su širdies yda gimusį mažylį gydytojai turėjo pataikyti į spagečio skersmens dydžio kraujagyslę ir į širdies aortą įdėti miniatiūrinį stentą.
Šiandien vaikelio būklė stabili ir, nors ateityje dar prireiks operacijos, medikai tikina, kad galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Šansai išgyventi menko su kiekviena diena
Prieš porą mėnesių Kaune gimęs mažylis dienos šviesą išvydo ne tik prieš laiką, tai yra gimė neišnešiotas, bet ir su įgimta širdies yda (aortos susiaurėjimu). Jai koreguoti vos 860 gramų svėręs 29 savaičių naujagimis pervežtas į Vilnių, VUL Santaros klinikų filialą Vaikų ligoninę.
Išvydę tokio dydžio mažylį gydytojai suprato, kad teks veikti netradiciniu būdu ir imtis to, ko niekas Lietuvoje dar nedarė. Dėl mažo svorio ir per ankstyvo gimimo tokiam pacientui atlikti radikalios širdies operacijos, kurios metu būtų visiškai ištaisyta įgimta širdies yda – pašalintas susiaurėjimas ir atkurta kraujotaka – buvo neįmanoma.
Tam kūdikį būtų reikėję priauginti iki beveik 3 kilogramų svorio, o laiko tam nebuvo – vaikelio galimybės išgyventi menko su kiekviena diena.
Nors mums pavyko pasiekti, kad svoris priaugtų iki 1200 g, kasdien jo būklė ėjo blogyn. Ir atėjo diena X, kai reikėjo nuspręsti, ar yra kažkokios kitos galimybės, kurios leistų praplėsti susiaurėjusią aortos vietą ar rekonstruoti sudarant normalų kraujo nutekėjimą į širdies aortą ir visą organizmą.
Tokios procedūros mums niekada neteko daryti, tad teko susiburti ne vienam specialistui. (…) Prarasti nebuvo ko, tad nuspręsta mūsų sąlygomis atlikti unikalią operaciją“, – antradienį pasakodamas apie neeilinę operaciją kalbėjo Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas gydytojas neonatologas doc. dr. Arūnas Liubšys.
Pasiruošė ne vieną atsarginį planą
Gydytojai pabrėžė, kad pats neišnešiotumas atneša galybę problemų – visos organizmo sistemos nėra iki galo išsivysčiusios, o ką jau kalbėti apie pačią procedūrą. Todėl viskam buvo itin skrupulingai pasiruošta – kiekvienam operacijos žingsniui parengtas ne vienas atsarginis planas.
Pasak Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojo kardiologo-intervencinio kardiologo Sigito Čėsnos, nors pati operacija netruko labai ilgai – iki valandos, pasiruošimas truko keliolika kartų ilgiau.
„Susidarėme planą, tada įsivertinome atsarginius planus, ką darytume, jei nepavyktų, jei vėl kažkurioje vietoje stringame, koks kitas žingsnis. Nes viskas prasideda nuo paciento transportavimo, paruošimo. Pati procedūra – tik vyšnia ant torto, gerai viską suplanavus vykstanti pakankamai trumpai“, – sakė jis.
„Jis turbūt atrodė kaip duonos kepaliukas – su nedidelėmis rankytėmis ir kojytėmis. Ir pirmas klausimas buvo – kaip saugiai padaryti procedūrą?“ – pirmus įspūdžius prisiminė S. Čėsna.
Jo aiškinimu, nors tokių operacijų per metus yra padaroma dešimtimis, šiuo atveju didelis išskirtinumas buvo paciento svoris. Jis neslėpė, kad pirmą kartą atėjus apžiūrėti naujagimio, kiek buvo staigmena, kaip jis atrodo, mat buvo tik apie 25 cm ūgio.
„Jis turbūt atrodė kaip duonos kepaliukas – su nedidelėmis rankytėmis ir kojytėmis. Ir pirmas klausimas buvo – kaip saugiai padaryti procedūrą? Nes ją atliekame įvairaus amžiaus ir dydžio pacientams – nuo naujagimių iki suaugusių, o šis pacientas buvo ypatingas tuo, kad buvo labai mažiukas, kraujagyslės labai smulkios. (…)
Buvo aišku, kad laukia dideli iššūkiai, didelis sprendimas, galima tai ar negalima padaryti. Tik po to, kai pagalvojau, ar galima prisiimti šią riziką, pradėjau burti komandą“, – pasakojo jis.
Kraujagyslės – trapios, skersmuo – lyg spagečio
Pasak S. Čėsnos, turbūt didžiausias krausimas buvo, ar įmanoma tinkamai įvesti kateterius į tokias nedideles kraujagysles.
„Į didesnes kraujagysles įprastai pacientui juos įvedame per odą, įduriame adatą. Šiuo atveju, kadangi kraujagyslės labai smulkios, paprašėme kraujagyslių chirurgų, kad galėtų paruošti tas kraujagysles – prapjauti odą, kad galėtume realiai matyti, kur jos eina, kokio dydžio, kur tiksliai duriame adatą. Ir visa tai buvo apgalvota iki procedūros, buvo sprendžiama, kas būtų, jei nepavyktų, ar yra kitas kelias, kita kraujagyslė“, – operacijos detales atskleidė gydytojas.
Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas pasakojo, kad teko dirbti itin preciziškai.
„Kraujagyslė buvo spagečio dydžio, tačiau kai ją turi visiškai atidalini nuo aplinkinių audinių ir vis tiek turi prisiliesti, ji dar labiau suspazmuoja ir visiškai pasidaro beveik šiaudelis, tad diametras buvo tikrai labai mažas“, – kalbėjo jis.
Kraujagyslės skersmuo, į kurią reikėjo įvesti kateterį, tebuvo 1,5 mm, o pačios aortos (stambiausios žmogaus kraujagyslės) skersmuo – 4 mm. Tuo metu suaugusio žmogaus ši kraujagyslė siekia iki 30 mm.
„Kitas dalykas yra kraujagyslės trapumas – neišnešioto naujagimio visos kraujagyslės nėra iki galo išsivysčiusios ir bet kokiam išoriniam poveikiui jautresnės“, – pastebėjo kraujagyslių chirurgas.
„Po operacijos širdis nesuprato, kaip dirbti“
Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro II Intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Marija Svetikienė taip pat patikino, kad su tokiu pacientu dar susidurti neteko.
„Asmeniškai tokio savo svoriu ir kitais parametrais mažo paciento turėti dar neteko. Naujagimių mūsų intensyviosios terapijos skyriuje būna, tarp jų – ir neišnešiotų, bet tikai ne tokių mažų. Jo trapumas ir dydis kėlė rimtų iššūkių. (…)
Turėjome į mažytes kraujagysles sukišti kateterius, kad būtų galimybė reikalingiems vaistams sušvirkšti, o pagal poreikį – ir didelius kraujo kiekius sulašinti. Net dirbtinio kvėpavimo aparatas turėjo būti parinktas toks, kuris užtikrintų itin mažus kvėpuojamuosius tūrius tokio mažo svorio pacientui“, – kalbėjo ji.
Gydytoja pasakojo, kad pacientą reikėjo paruošti ir galimam kraujo perpylimui.
„Įsivaizduokite, jei pacientas sveria 1200 gramų, kraujagyslėse cirkuliuojančio kraujo tūrio yra apie 100 ml, kai apie 80 kg sveriančio suaugusiojo – apie 5 litrus. O mes čia kalbame apie chirurginę intervenciją, kuri nebūna be nė vieno kraujo lašo“, – kalbėjo M. Svetikienė.
„Smagu iki graudulio, kad dar viena išgelbėta gyvybė. Ypač stebint populiacijos mažėjimą išgelbėtas dar vienas pilietis“, – sakė A. Pliauckienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad mažylis atvyko jau turėdamas širdies nepakankamumą: „Jis visą savo gyvenimą buvo su aortos susiaurėjimu ir ilgainiui jo širdis taip dirbdama pavargo. Tad turėjome būti pasiruošę ir atitinkamus vaistus, kaip širdis sureaguos, kai tos ydos nebeliks.“
Kaip pasakojo Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja neonatologė dr. Aušrinė Pliauckienė, po operacijos kūdikio būklė išties pablogėjo, reikėjo papildomo medikamentinio gydymo.
„Buvo sunku stebėti paciento būklę, kai niekuo negali padėti. Po operacijos būklė irgi nebuvo stebuklingai gera, širdis nesuprato, kaip dirbti. Bet po kelių parų būklė stabilizavosi ir ėmė gerėti“, – džiaugėsi ji.
Svarbiausias požymis, kad naujagimio būklė gerėja – jis priauga svorio. „Mama sakė pamačiusi, kad jau geriau, kai kūdikiui pradėjo žandai pūstis“, – sakė A. Liubšys.
„Smagu iki graudulio, kad dar viena išgelbėta gyvybė. Ypač stebint populiacijos mažėjimą, tai – išgelbėtas dar vienas pilietis“, – pridūrė A. Pliauckienė.
Operavo lyg dideliame inkubatoriuje
Gydytojai pasakojo, kad ir pačios operacijos sąlygos buvo neeilinės – teko dirbti didelio inkubatoriaus sąlygomis, mat temperatūra operacinėje siekė apie 30 laipsnių. Įprastai naujagimiai nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikoma reikalinga drėgmė ir apie 30 laipsnių temperatūra.
„Prakaitą teko valytis ne tik dėl jaudulio, patiriamo streso, bet ir dėl tų sąlygų, kurias turėjome operacinėje. Procedūra yra atliekama rentgeno kontrolėje, dėl to mes vaiko negalėjome laikyti inkubatoriuje, reikėjo prieiti, įvesti kateterius, todėl stengėmės maksimaliai pakelti temperatūrą nuo įprastinių 22 iki 27–28 laipsnių.
„Kraujagyslė buvo spagečio dydžio, tačiau kai ją turi visiškai atidalini nuo aplinkinių audinių ir vis tiek turi prisiliesti, ji dar labiau suspazmuoja ir visiškai pasidaro beveik šiaudelis, tad diametras buvo tikrai labai mažas“, – kalbėjo A. Skrebūnas.
Visas personalas dirbo inkubatoriaus sąlygomis. Be to, dėvime švininius šarvus, kurie apsaugo nuo apšvitos ir šilumos jie nepraleidžia, taip pat – vienkartinius chalatus, kurie irgi šilumos labai nepraleidžia. Tai buvo gal ne kaip paplūdimyje, o labiau pirtyje“, – šyptelėjo S. Čėsna.
„Daugiausiai įtampos ir nežinomybės buvo dieną prieš, bet kai buvo visi planai, jei kas nepavyktų, tad jausmas buvo kaip darant eilinę operaciją. Tokio varianto, kad pacientas gali neišgyventi, eidami į operacinė niekada sau neleidžiame“, – pridūrė A. Skrebūnas.
Ateityje dar reikės gultis ant operacinio stalo
A. Liubšys neslėpė, kad ne visi naujagimiai, gimę su širdies yda, išgyvena. „Širdies ydos yra įvairios, kartais jos labai sudėtingos. Mūsų kardiochirurgai yra labai patyrę, bet problema yra ta, kad jei naujagimis labai mažo svorio ar per anksti gimęs, problema yra techninės galimybės – tokiam mažam kūdikiui negalima atlikti dirbtinės kraujotakos, net techniškai nėra tokių aparatų.
Taigi, pasirodė, kad net tokiems mažiausiems naujagimiams yra kelias padėti. Negalime teigti, kad visos širdies ydos galėtų būti taip koreguojamos, bet dalis jų – neabejotinai“, – kalbėjo jis.
Pasak gydytojo, operacija atlikta jau prieš mėnesį, dabar kūdikio širdis praktiškai atsistatė, jos veikla ir funkcijos normali.
„Mama kol kas yra kartu naujagimių skyriuje, bet nebereikia jokios intensyvios terapijos, kūdikis pats valgo, svoris auga, žandai pučiasi. Galvojame, kad kai jau pasieks atitinkamą svorį – 2 kg, galės važiuoti namo“, – pastebėjo A. Liubšys.
Tiesa, ant operacinio stalo mažajam pacientui grįžti dar reikės – ateityje prireiks dar bent vienos operacijos.
„Tą stentą – tinklelį, kuris įstatytas į aortą, vaikui augant ir didėjant kraujagyslei reikės išimti. Bet kai vaikui jau 1–1,5 metų, jį galima drąsiai operuoti ir atlikti taip vadinamą radikalią operaciją – pašalinus stentą susiūti aortą ir pašalinti susiaurėjusią vietą.
Tad dar teks pas mus grįžti, bet jis galės normaliai augti ir vystytis. Dažniausiai tokie vaikai po tokių širdies korekcinių operacijų toliau auga ir vystosi absoliučiai normaliai, gal užaugęs jis net nežinos, kad turėjo tokių problemų ir buvo pirmas toks pacientas Lietuvoje“, – svarstė gydytojas.
Naujas istorijos puslapis
Gydytojai pasakojo, kad tokios procedūros, kuriai pasitelkti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų specialistai, niekada neteko daryti. Nurodoma, kad vien šalia operacinio stalo buvo 12 žmonių, o prie pasirengimo prisidėjo dar tiek pat.
Pasak A. Liubšio, tai yra naujas žingsnis gydant korekcines širdies ydas.
„Buvo didžiulis džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad padarėme tai, ko niekas iki šiol nebuvo padaręs. Tai iš esmės mums atveria visiškai naujas perspektyvas, kad tokie atvejai gali būti sėkmingi.
Su intervencinės chirurgijos pagalba galima atlikti ne tik šią, bet ir daug kitų operacijų, tad, manau, ateityje turėsime žymiai geresnes galimybes su savo kolegomis“, – pabrėžė jis.
