Makabriška mirtis Kaune – gatvėje parkrito vyras. Du su juo buvę agresyvūs šunys ėmė šeimininką saugoti ir nieko prie jo neprileido, tad medikai negalėjo prieiti ir suteikti pagalbos, o atvykę policininkai prieš juos nenaudojo jokių tramdymo priemonių. Beveik dvi valandas visi laukė gyvūnų globėjų, o vyriškis mirė.
Dramą prie Kauno pilies sekmadienio pavakare fiksuoja liudininkai. Ant grindinio sukniubęs vyras, šalia jo du agresyvūs šunys. Sulėkę greitosios ir policijos ekipažai, tačiau apžiūrėti nelaimėlio medikai negali.
„Vyrą saugojo du agresyviai nusiteikę ir nepririšti šunys, todėl policijos pareigūnams nepavyko prisiartinti prie viešoje vietoje gulinčio vyro“, – komentuoja Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.
Žmonės stebisi, kodėl tarnybos nesiėmė aktyvių veiksmų patraukti keturkojams, mat vyrą gal būtų pavykę išgelbėti: „O tai gal bendrom jėgom galėjo žmonės kažkaip… Tragedija, aš pati, kai bijau, tai nežinau, ką daryčiau.“
Tačiau tarnybos turi savus atsakymus. Pirmieji į nelaimės vietą atvykę medikai sako, net išlipti iš mašinos buvę pavojinga, šunys skalijo ir šiepė dantis. Ar vyras dar buvo gyvas – nežinia.
„Neturiu patvirtinančių įrodymų, ar jis turėjo gyvybės ženklus ir atvykus medikams. Visada rūpinamės ir stengiamės suteikti kaip įmanoma kokybiškesnes paslaugas, tačiau mediko arba pagalbą teikiančiojo sveikata – prioritetas. Ir jei aplinka yra pavojinga, medikas niekada neina“, – teigia Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Policija aiškina, kodėl nenaudojo jokių priemonių, šeimininką saugantiems agresyviems keturkojams sutramdyti.
„Policijos pareigūnai turi ginklą, elektrošoką ir dujas, bet jų nuspręsta nenaudoti, kad šunys netaptų dar agresyvesni ir nenukentėtų šalia esantys žmonės. Įvykio vietoje taip pat buvo ir kinologas kuris bandė privilioti šunis, atitraukti jų dėmesį, tačiau nepavyko“, – aiškina R. Zarauskienė.
Prieglaudos „Penkta kojos“ atstovai, nors jiems teisiškai ir nepriklauso vykti paimti šunų, tikina, išgirdę tarnybų pagalbos prašymą sureagavo akimirksniu. Deja, beveik dvi valandas be pagalbos pragulėjęs nelaimėlis – neišgyveno.
„Jei žmogui dar buvo galima padėt, bet niekas nepatraukė šunų, tai šitas liūdnas faktas. Mums kai jau apskambino pareigūnė, sakė, kad, ko gero, viskas… Tik prašė padėt patraukt šunis, nes vieniems neprisiskambino, kitiems nepriklauso“, – pasakoja prieglaudos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Tad dabar akmenys krenta ir į Kauno mieste tokias paslaugas turinčios teikti įmonės „Mindraja“ daržą, kuri laimėjusi konkursą ir turi sutartį su savivaldybe. Tačiau šios atstovai paslaugų teikėjui pretenzijų neturi.
„Niekas per 20 minučių į vietą neatskris. Mūsų paslaugos teikėjas turi atvykti ne ilgiau kaip per dvi valandas, jie pasakė, kad atvažiuos po 40–50 min, policija pasakė, kad nereikia važiuoti, todėl ir nevažiavo“, – aiškina Kauno miesto savivaldybės atstovė Radeta Savickienė.
Policija sako, kad pasirinkusi tuos gyvūnų globėjus, kurie pažadėjo atvykti greičiau. „Penktos kojos“ darbuotojai pasakoja, kad vaizdas, kurį išvydo, juos sukrėtė.
„Tas žmogus jau buvo nebegyvas, bet jis rankoje laikė pavadį, prie kurio buvo pririštas mažesnis šuo, o didesnis saugojo, kaip supratom. Aš su ta kale kalbėjausi, kad ji ant manęs lotų, o vyras iš kitos pusės ištraukė tą pavadį ir tas negyvas – tai stresas“, – pasakoja „Penkta koja“ darbuotoja Lina Pauliukevičiūtė.
Tik skanėstais ir žalia mėsa pavyko nusivilioti agresyvius šunis. Abu jie buvo be antsnukių ir nieko neprisileido.
„Antsnukis buvo pakabintas ant dviračio, antkaklių turi jie po kelis, pavadys pririštas netvirtai, kad net išsinert sugebėjo“, – kalba L. Pauliukevičiūtė.
Siautėja ir pas gyvūnų globėjus atsidūrę augintiniai. Ypač agresyvi yra kalė. Paaiškėjo, kad mirusysis daugeliui pažįstamas ekstravagantiškas 66-erių metų kaunietis. Po miestą važinėjęs dviračiu, apsirėdęs daugybe sluoksnių ryškių, dažnai ir moteriškų, drabužių. Jį visada lydėdavo bent pora keturkojų.
Jam tikrai priklausė ir agresyvi patelė – tai patvirtina rasta mikrochema. Vyras ją vadino Mergaite.
„Mergaitė kol kas nusiteikus labai raganiškai, nemergaitiškai“, – sako A. Volockytė.
Vyriškis taip pat priimdavo šunis ir iš kitų žmonių, juos neva dresuodavo, tik jo metodai daug kam kėlė abejonių. Nelaimės dieną jo namuose rasta ir daugiau šunų, vieną jų pasiėmė atvykę savininkai.