Specialistai piktinasi dėl pievų Vilniuje: „Erkės jau priartėjo prie mūsų namų slenksčio“

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nepjauti ištisų žolės plotų, gyventojai susipriešino. Vieni netveria pykčiu dėl kone iki pažastų po namų langais ir kitur sostinėje užžėlusios žolės. Žmonės tikina, kad tokia savivaldybės idėja darko miesto vaizdą ir baiminasi dėl erkių. Kiti džiaugiasi natūralumu.

Specialistai patvirtina, kad sostinės gyventojai tikrai turi pagrindo nerimauti – dėl nešienautų pievų rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didėja. Tačiau kai kurie apžvalgininkai rėžia tiesiai – apžėlusiose pievose slypi ne tiek noras taikyti tvaraus šienavimo politiką, bet taip susirinkti Laisvės partijos rinkėjų balsus.

Tuskulėnų gatvėje gyventojas Audrius piktinasi, kad aną savaitę žolė prie jo namų siekė virš kelių. Tiesa, dabar ji nušienauta, bet tai vyro neguodžia. Anot Audriaus, Vilniaus meras Remigijus Šimašius įvedęs tvaraus šienavimo politiką nori, kad miestą užkariautų erkės, nes dėl nenupjautos žolės jų pilna tiesiog vidury miesto.

„Pensininkė buvo su balta bliuska. Jinai taip atsisuka ir du gyvūnai ropoja. Galvoja gal skruzdelės, ar kas. Nuėmė – erkės. Natūraliai. Nėra žodžių man už tokią tvarką“, – piktinasi Audrius.

Vyras sako, kad net šunį vedžioti šalia namų tapo pavojinga.

„Ir tepalais išteptas, ir turi antkaklį. Jo, jis į gyvūną neįsisiurbia, bet jis kaip autobusas, jis jas neša namo. Tai aš visąlaik parsinešu šunį, laiptinėj jį nuvalau ir kokias 3–4 parneša visą laiką“, – sako Audrius.

Trūkus kantrybei namo gyventojai žolę nusišienauti norėjo patys.

„Paskambinom į savivaldybę, pasakė: patys nusišienausit, gausit baudą. Negalima“, – kalba Audrius.

Labiausiai žmonės nerimauja dėl savo vaikų ir prie jų žaidimų aikštelių apžėlusių plotų:

„Labai blogai. Vat vaikučiai laksto. Šiaip tai anksčiau buvo kalbama erkės, erkės, nelyskit į žoles, o dabar patys palieka.“

„Mieste tai reikėtų nupjauti, kad erkių mažiau būtų ir šiaip gražiau.“

„Šįmet labai žolė auga – reikia šienauti. Nes plaukai auga – kerpamės. Tas pats ir čia.“

„Pas jus viskas nuostabu. Duok Dieve, ir mums taip.“

Dėl nešienautos žolės ir jose galinčių įsikurti erkių vilniečiai, pasak entomologės Mildos Žygutienės, nerimauja tikrai ne be reikalo. Būtent nešienaujami laukai ir pievos Lietuvoje leidžia erkėms išplisti ir daugintis. Entomologė sako, kad savivaldybė pamiršo, kad Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias Europoje ir perspėjimų dėl padidėsiančios rizikos užsikrėsti erkių platinamomis ligomis girdėti nenori.

„Jeigu kalbant apie gyvenamuosius, miegamuosius rajonus, tai ten yra katės. Jų ir neprižiūrimų yra daug. Jos peliauja tose pievose, pamiškėse ir erkės jau priartėjo prie mūsų namų slenksčio. Nežinau kokių dar argumentų reikia“, – teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Savivaldybės atstovai aiškina, kad nenupjauti Vilniaus žolės plotai yra ne tik duoklė gamtai – nešienautos pievos esą vasarą vėsins miestą, esą tai yra sena Europos miestų praktika. O rizikos Vilniuje plisti erkėms savivaldybė neįžvelgia.

„Užsikrėtimų statistika per paskutinius pora metų yra mažėjanti, tai mes to nesiejam iš tikrųjų, nes erkės yra miškų, pamiškių gyvūnai ir jeigu jas atneša į tas pačias pievas ar vejas šiltakraujai gyvūnai, tai gali atsitikti ir mūsų nupjautuose kiemuose“, – tikina miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

„Norint palankių skaičių pasilygino 20-uosius su 21. 21-ais metais Lietuvoj sumažėjo erkinio encefalito per pusę, maždaug vos ne 50 procentų. Atitinkamai kitose teritorijose taip pat turėjo sumažėti, bet Vilniuje sumažėjo tik 18 procentų“, – sako M. Žygutienė.

Vilniaus Neries krantinė. Ji apšienauta tik iš dalies. Panašu, kad jos šlaitai netrukus virs džiunglėmis. Tiesa, kai kuriems tai patogi vieta atlikti ir gamtinius reikalus. Visgi nešienautos pievos kai kuriems vilniečiams ir jų gyvūnams patinka:

„Iš tikrųjų labai smagu, kad palieka tas pievas ir daug žydinčių gėlių.“

„Gerai, kad pieva aukštesnė? Linksmiau gal? – Kriuksi. – Pritaria man atrodo.“

„Kai gėlės žydi ir pievos ir kažkiek mieste yra, jauti tą susijungimą su gamta, tai iš principo viskas kaip ir nėr blogai.“

Savivaldybė žada šienauti kaip ir šienavo miesto parkus, skverus ir aikštes. Šienaus ir šalia kelių, kad vairuotojai matytų gatves sankryžose, trumpins veją ir po daugiabučių langais. Tačiau nors šienaus palyginti mažiau sutaupys esą nedaug.

„Nupjautą aukštą žolę reikia sugriebti, reikia išvežti, palikti jos negalima, tai ten visi kaštai ir gi susideda, bet kuro sąnaudos tikrai yra mažesnės tausojančiai šienaujant pievas“, – teigia R. Baniulienė.

Mokslininkai pritaria, kad nešienauta pieva yra vertinga ir svarbi biologinei įvairovei ir klimato kaitai. O kai kurių gyventojų baimė, kad pievose prisiveis, pavyzdžiui, šliužų yra nepagrįsta.

„Kažkokios įvairovės norime. Sau šitą taikome, o aplinkai ne, mes norime, kad būtų lygu, žalia ir vienoda. Kodėl? Todėl, kad mes egoistai“, – teigia gyvybės mokslo centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius.

Bet nešienautos pievos vidury miesto – ne tik gamtos mylėjimas, bet ir politika. Kai kurie apžvalgininkai rėžia tiesiai, kad visa ši tvaraus šienavimo idėja yra gera Laisvės partijos rinkiminė reklama. Panašiai ji jau elgėsi Lukiškių aikštėje įrengdama pliažą. Taip sudirgino visuomenę, sulaukė politikų pasipiktinimo, ir susirinko savo rinkėjų balsus.

„Trejus metus besitesianti politika pievų atžvilgiu, mano galva, labai sėkminga ir labai madinga ir labai populiari tarp jaunų žmonių. Yra rewilding, sulaukinimas, yra pasaulinė tendencija ir Gretos Tunberg eroje tai tarp Laisvės partijos rinkėjų tikrai populiarus dalykas“, – sako Mykolo Riomero universiteto docentas Virgis Valentinavičius.

Tad kuo daugiau praradusi reitingus Laisvės partija dėl pievų bus puolama, tuo daugiau, anot docento, politinių dividentų ji susirinks.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer