Taivanas antradienį paskelbė, kad atidarys de facto ambasadą Lietuvoje, naudodamas savo šnekamąją pavadinimą, todėl Kinija pareiškė priekaištą.
Taivanas turi daug de facto ambasadų visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungą, tačiau didžioji dauguma jų vadinamos „Taipėjaus atstovybėmis“, nes tik 15 pasaulio šalių pripažįsta salą kaip nepriklausomą valstybę.
Kinija pretenduoja į salą, kuri oficialiai žinoma kaip Kinijos Respublika, ir atmeta bet kokį „Taivano“ pavadinimo naudojimą tarptautinėje arenoje. Ji pažadėjo susigrąžinti salą ir perspėjo, kad prireikus panaudos jėgą.
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu sakė, kad Lietuvos sutikimas įtraukti „Taivaną“ į naujos de facto ambasados pavadinimą yra „labai reikšmingas“.
„Taivanas ir Lietuva yra bendraminčiai partneriai, siejami nepajudinamo tikėjimo laisvės ir demokratijos galia skatinti gerovę ir kurti šviesesnę žmonių ateitį“, – pridūrė ministerija.
Paties Vilniaus atstovybė Taivane atsidarys rudenį, sakė Wu.
„Todėl tikiu, kad Taivano ir Lietuvos ekonominiai ir prekybiniai mainai, bendradarbiavimas įvairiose srityse, žmonių draugystė – visa tai stiprės, nepaisant jų geografinio atstumo“, – sakė ministras.
Pekino Taivano reikalų taryba atsakė, kad nepritaria bet kuriai šaliai, kurią palaiko diplomatiniai ryšiai, plėtojant oficialius santykius su Taivanu.
„Raginame Taivaną laikytis vienos Kinijos principo ir nesiųsti neteisingų signalų Taivano nepriklausomybės pajėgoms“, – priduriama jame.
Amerikos instituto Taivane, Vašingtono de facto ambasados saloje, pareiškime teigiama, kad „džiaugiasi susitarimu įsteigti Taivano biurą Lietuvoje“.
„Visos šalys turėtų būti laisvos siekti glaudesnių ryšių ir glaudesnio bendradarbiavimo su Taivanu – pirmaujančia demokratija, didele ekonomika ir gėrio jėga pasaulyje.
„Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios remti Taivaną tokiu būdu, kuris atitinka JAV „vienos Kinijos“ politiką, nes Taivanas stiprina savo tarptautines partnerystes ir stengiasi spręsti pasaulinius iššūkius, įskaitant COVID-19, investicijų patikrinimą ir tiekimo grandinės atsparumą. sakė.
Vilniaus ir Taipėjaus pranešimas – tai paskutiniai augantys ženklai, kad kai kurios Baltijos ir Vidurio Europos šalys siekia glaudesnių santykių su Taivanu, net jei dėl to Kinija supyksta.
Gegužės mėnesį Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo forumo „17+1“ su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis ir pavadino jį „skaldančiu“.
Nuo tada ji įsipareigojo paaukoti apie 20 000 koronaviruso vakcinų Taivanui ir atidaryti savo atstovybę saloje.
Praėjusią savaitę Slovakija taip pat paskelbė, kad dovanoja Taivanui 10 000 vakcinų – taip padėkos gestas už maždaug 700 000 kaukių, Taipėjus išsiuntęs Vidurio Europos tautai pandemijos pradžioje.
Čekijos politikai taip pat siekė glaudesnių ryšių su Taivanu.
2019 metais Praha atšaukė seserinio miesto susitarimą su Pekinu ir pasirašė su Taipejumi, o pernai Čekijos senato lyderio Milošo Vystrcilo viešas vizitas Taivane supykdė Kiniją.
