Vidurio Lietuvoje, Rukloje, šalia maisto prekių parduotuvės esančioje nedidelėje kavinukėje Basma vaišina šaltibarščių sriubą – regioninį vasaros patiekalą, o lankytojus sveikina tobula, vos su kirčiuota kalba.
Sirė Basma į Lietuvą atvyko prieš ketverius metus su savo vyru, dirbančiu vietos siuvykloje, bėgdama nuo žiauraus pilietinio karo Sirijoje su trimis 15, 12 ir trejų metų vaikais.
Jie yra viena iš nedaugelio sirų šeimų šiame mažame 2000 žmonių kaimelyje. O jiems Rukla – namai.
„Mes atvykome kaip pabėgėliai“, – „Euronews“ sakė Basma, – bet neketiname iš čia išsikraustyti.
„Džiaugiamės gyvendami čia, Rukloje. Lietuva suteikė mums politinį prieglobstį ir mes norime jį atsipirkti savo sunkiu darbu.
Rukla yra naujosios Lietuvos migrantų krizės priešakyje, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis iš Baltarusijos atvyko tūkstančiai žmonių ir kuri metė iššūkį šalies centro dešinės vyriausybei, kuri baiminasi dėl stiprėjančių antimigrantų nuotaikų tarp neramių rinkėjų.
Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad Baltarusijos valdžia yra susijusi su tyčiniu migrantų gabenimu, reaguodama į šalies disidentų prieglobstį ir jaučiamą paramą stiprėjančiam opoziciniam judėjimui prieš autokrato Aleksandro Lukašenkos vyriausybę.
Lietuva prie pietinio Lietuvos Druskininkų miesto pradėjo statyti vielinę tvorą, kuri suvaldys iš Baltarusijos į šalį atvykstančių nelegalių migrantų antplūdį. Iš viso šiais metais Druskininkuose sulaikyta 512 migrantų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas yra sakęs, kad spygliuotos vielos užtvaras, vadinamasis koncertinas, nebus baigtas statyti kelis mėnesius.
Rukloje, Lietuvos Jonavos rajone, įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras, kurio skaičius pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo. Ten niekada nebuvo tiek daug pabėgėlių, kiek dabar.
Centrui vadovaujanti Beatričė Bernotienė liepos 7 d. sakė, kad per pastarąsias dešimt dienų jis priėmė 131 pabėgėlį. Bendras skaičius RRC, kuriame gyvena pabėgėliai, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, išaugo nuo 70 gyventojų birželio viduryje iki 214.
„Dabar skaičiai keičiasi kiekvieną dieną“, – sakė ji.
„Galime būti priversti į kambarius įdėti daugiau vaikiškų lovelių, kad tilptų visi pabėgėliai.
Analitikai teigia, kad išaugęs skaičius gali pakenkti pagrindinės Lietuvos valdančiosios partijos – Lietuvos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (HU-LCD) – perspektyvoms.
„Būkime atviri: lietuviai nenori pabėgėlių. Tai akivaizdu. Politiniu požiūriu valdantieji konservatoriai gali sumokėti labai didelę kainą už išgyvenamą krizę, ypač jei ji užsitęs neribotą laiką“, – sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.
„Turime juos išvyti iš čia“
Medininkuose, esančiame apie 130 kilometrų nuo Ruklos, žmonės nesutaria dėl naujo atvykstančiųjų skaičiaus. Gyventoja Regina teigė, kad nesijaučia saugi, nes atvyko dešimtys daugiausiai Irako pabėgėlių ir migrantų, kurie buvo sulaikyti vietos pasieniečio kareivinėse.
„Turime juos išvyti iš čia. Mums jų čia nereikia. Dabar turime du užraktus, kad jaustumėmės saugiau“, – sakė ji.
Tačiau kitas gyventojas Kazimiras Mikulevičius manė, kad Lietuva turėtų parodyti „daugiau širdies“ migrantams.
„Jie čia atvyksta siekti geresnio gyvenimo. Kaip krikščionis, manau, kad turėtume jiems padėti“, – sakė jis.
Taip pat irakiečiai, kurie dažnai skrenda į Baltarusiją, o tada kerta 700 kilometrų ilgio šalies sieną prašydami prieglobsčio, iki šiol į Lietuvą per 2021 metus atvyko įvairių tautybių atstovai. Daugeliui, sakė Bernotienė Rukloje, Lietuva nėra galutinis tikslas.
„Kai kurie žmonės (centre) apie Lietuvą nebuvo girdėję, kol čia atsidūrė. Jaučiu nuojautą, kad jie buvo tyčia per sieną išsiųsti į Lietuvą“, – sakė ji.
„Daugumai Lietuva nėra pirmoji šalis jų pageidavimų sąraše.
Ruklos centras suteikia laikiną apgyvendinimą pažeidžiamiems ir nepilnamečiams pabėgėliams, ypač šeimoms su vaikais. Dauguma yra irakiečiai, o centre pastaruoju metu padaugėjo dokumentų neturinčių pabėgėlių, teigia Bernotienė, kurie teigia esą paaugliai.
„Daugelis jų atrodo vyresni nei paaugliai – bent jau man“, – sakė ji.
Tačiau taip pat padaugėjo pabėgėlių iš Afrikos, kurių dauguma atvyko iš tokių tolimų šalių kaip Kongas, Kamerūnas, Togas ir Malis.
Įvairių tautybių platumas yra naujas dalykas, sakė ji: „Anksčiau tautų atstovus skaičiuodavome ant vienos rankos pirštų. Tos dienos jau seniai praėjo“.
Prieš atvykstant į centrą, migrantai buvo sulaikyti Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje ir akivaizdu, kad dalis Kongo prieglobsčio prašytojų jau kurį laiką yra Baltarusijoje ar Rusijoje, dažnai kalba ne tik rusiškai, bet ir angliškai.
Nepilnamečiai migrantai gali likti centre iki paauglystės ir yra paskiriami į kambarius, atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir religiją. Teisinę pagalbą teikia Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, tačiau prieglobsčio prašymų nagrinėjimas trunka ilgai, todėl daugelis lieka centre neribotam laikui. Jiems leidžiama išvykti 48 valandoms, bet neišvykti iš šalies.
Jame dirba saujelė socialinių darbuotojų ir pagalbininkų bei psichologė Karolina Šiačiūnaitė.
„Viena iš labiausiai paplitusių pabėgėlių problemų yra nerimas, kylantis dėl traumuojančių išgyvenimų ir netikrumo“, – sakė Šiačiūnaitė.
„Daugelis yra linkę į depresiją ir jaučia stiprų baimės jausmą – visa tai veda į demotyvaciją.
Vyrai, kaip ir musulmonės, linkę nedrąsiai ieškoti psichologinės pagalbos, sakė ji.
Centre taip pat dirba kalbos mokytoja Loreta Kazlauskienė, kuri padeda gyventojams išmokti lietuvių kalbos. Ji sakė, kad daugeliui šis procesas yra labai sunkus.
„Mūsų lietuvių kalbos kursas trunka 96 valandas, manoma, kad to pakanka proveržiui“, – sakė ji.
Dauguma centro gyventojų nenorėjo kalbėti su Euronews, bet jaunas uigūrų pabėgėlis sakė pabėgęs iš Kinijos dėl žiauraus Pekino susidorojimo su jo bendruomene. Jis ką tik buvo gavęs prieglobstį ir planavo savo naują gyvenimą sostinėje Vilniuje.
„Pagal profesiją esu kirpėjas ir moku gaminti maistą“, – sakė jis.
„Tikiuosi, kad įgūdžiai padės man pradėti gyvenimą čia teisinga koja“.
Iš karo nusiaubto Kalnų Karabacho kilęs Saša pasakojo pirmiausia pasiekęs Baltarusiją, o paskui sunkvežimiu įsliūkino į Lietuvą. Jis du mėnesius praleido Lietuvos kalėjime, tada buvo išsiųstas iš pradžių į centrą Pabradėje, o paskui į Ruklą.
Prieš išvykdamas iš Kalnų Karabacho, jis pamatė, kad jo tėvas ir sesuo buvo surakinti antrankiais ir ištempti iš savo namų.
„Dabar laukiu vietos migracijos institucijų sprendimo dėl mano prieglobsčio prašymo. Noriu gyventi Lietuvoje – man čia labai patinka“, – sakė Sasha.
Lietuvos vidaus reikalų ministro patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič sakė, kad nuo sausio 1 iki liepos 7 dienos sieną nelegaliai kirto 1 416 migrantų. Palyginimui, 2020 metais pasienyje buvo sulaikytas 81 migrantas, 2019 metais – 46, 2018 metais – 104, o 2017 metais – 72.
Iš šio skaičiaus šiemet 615 buvo irakiečiai, 196 – Kongo, 110 Kamerūno, 80 iš Gvinėjos, 57 – iš Irano ir kitų šalių. Valdžios institucijos ne visada galėjo patikrinti pilietybę, nes migrantai sunaikino arba prarado dokumentus.
Iš viso per metus iki liepos 7 dienos buvo gauti 747 politinio prieglobsčio prašymai, o iki šiol buvo patenkinti 63 prašymai. 2020 m. šie skaičiai buvo 321 ir 80, 2019 m. – 646 ir 79, o 2018 m. – 423 ir 136.
Nusikaltimas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liepos 13 dieną lankėsi Turkijos ir Irako sostinėse, kur tarėsi dėl nelegalių migrantų srautų pažabojimo ir jų grąžinimo į kilmės šalis.
Dėl augančio nelegalios migracijos antplūdžio per Baltarusiją Lietuvos vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Nepatenkintas didėjančiu migrantų skaičiumi, Lietuvos Seimas liepos 13 dieną priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias sulaikyti migrantus iki šešių mėnesių ir apriboti jų teises.
Tačiau kai kurie suskubo teigti, kad priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos atveria kelią masiniam prieglobsčio prašytojų sulaikymui.
Maždaug 84 141 vietą turinčio Seimo nariai liepos 13 dieną balsavo už įstatymo priėmimą, atmetę Raudonojo Kryžiaus ir kitų nevyriausybinių organizacijų protestus, teigiančius, kad tai pažeidžia Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir migrantų teises.
Bet ar lietuviams reikia apsaugos nuo migrantų, ar atvirkščiai?
„Kalbant apie Ruklą, galbūt labiau dėl saugumo turėtų susirūpinti pabėgėliai, o ne bendruomenė“, – sakė Ruklos centro vadovė Bernotienė.
„Yra keletas neišsilavinusių, išankstinių nusistatymų žmonių, kiekviena kurstanti pastaba socialinėje žiniasklaidoje (apie pabėgėlius) gali sukelti neramumus.
Kiekvieną darbo dieną „Atskleisti Europą“ pristatoma europietiška istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite „Euronews“ programėlę, kad kasdien gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.
