Taivanas kuria investicinį fondą ir planuoja kitas priemones, padėsiančias Lietuvai, patiriant didelį Kinijos ekonominį spaudimą, leidžiantį salai atidaryti atstovybę Europos Sąjungos šalyje, trečiadienį pranešė Taivano pareigūnai.
„200 milijonų dolerių (177 mln. eurų) fondas bus skirtas investicijoms į Lietuvos ekonomiką ir jos verslui, pirmiausia puslaidininkių, lazerių technologijų, biotechnologijų ir kitoms svarbioms pramonės šakoms“, – sakė Taivano misijos Lietuvoje atstovas Ericas Huangas. žurnalistai Baltijos šalių sostinėje Vilniuje.
Lietuva sulaužė diplomatinius papročius sutikdama, kad Taivano biuras Vilniuje būtų pavadintas Taivanu, o ne Kinijos Taipėjaus vardu – terminu, kurį vartoja kitos šalys, siekdamos neįžeisti Pekino. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neturi teisės į diplomatinį pripažinimą.
Biuras, de facto ambasada, atidarytas lapkritį, o Lietuva planuoja vėliau šiais metais atidaryti savo prekybos biurą Taivane. Tai įsiutino Kiniją, kuri atsiėmė savo ambasadorių į Vilnių ir išsiuntė Lietuvos ambasadorių Pekine. ES ir NATO narė Lietuva dėl ginčo uždarė savo ambasadą Pekine.
Tuo tarpu ES apkaltino Pekiną kerštu prieš Vilnių, atsisakius atlikti muitinės formalumus Lietuvoje pagamintai produkcijai ar bet kokiam kitam ES gaminiui, kurio komponentai pagaminti mažoje Baltijos šalyje.
Taivanas pareiškė, kad yra pasirengęs padėti Lietuvai aprūpinti prekybą, o sala sako: „Pekinas užblokavo daugiau nei 120 jūrinių konteinerių, kurių vertė – mažiausiai 1,5 mln. eurų. Esame pasiruošę juos visus priimti ir padėti Lietuvos įmonėms “.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas pavadino „klaidinga naujiena“, kad Pekinas blokavo Lietuvos importą arba spaudė tarptautines bendroves, kurios bendradarbiauja su ES šalimi.
„Jei kyla problemų dėl produktų eksporto į Kiniją, atitinkamos įmonės gali apie tai pranešti Kinijos valdžios institucijoms įprastais kanalais. Asmenys ES turėtų gerbti faktus ir nustoti skelbti neatsakingas pastabas“, – praėjusio mėnesio pabaigoje sakė Zhao.
Jis pridūrė, kad Lietuva „rimtai pakenkė mūsų diplomatinių santykių politiniam pagrindui“ ir „girdėjo, kad kai kurios Kinijos įmonės nebemato Lietuvos kaip patikimos partnerės“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Taivano pavadinimo naudojimas misijai buvo klaida ir apgailestavo, kad šis žingsnis nebuvo su juo suderintas. Tačiau jis nesakė nepritariantis faktiniam Taivano misijos atidarymui Lietuvoje.
Taivano užsienio reikalų viceministras Harry Tsengas gynė Lietuvos politikų sprendimą.
„Pavadinimas turi reikšmės. Taipėjus reprezentuoja tik miestą, sostinę. Taivanas turi aiškesnį apibrėžimą. Nėra jokių įstatymų, kurie mūsų šalį vadina Taivanu, pažeidimo“, – sakė jis.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį aptarė įtemptą situaciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri vėliau savo tviteryje pažadėjo ES paramą Baltijos šaliai – 2,8 mln.
Vašingtonas taip pat viešai palaikė Vilnių. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė, kad „mes iš karto susirūpinę dėl Kinijos vyriausybės bandymo tyčiotis iš Lietuvos“.
„Kinija verčia Europos ir Amerikos įmones nebestatyti gaminių iš Lietuvoje pagamintų komponentų arba rizikuoti prarasti prieigą prie Kinijos rinkos, nes Lietuva nusprendė plėsti bendradarbiavimą su Taivanu.
„Jungtinės Valstijos dirbs su mūsų sąjungininkais ir partneriais, įskaitant Vokietiją, kad atsispirtų tokiam bauginimui iš Kinijos, stiprindamos mūsų ekonominį atsparumą, įvairindamos tiekimo grandines ir atremdamos visų formų ekonominį šantažą“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Annalena Baerbock pabrėžė, kad Vokietija „kaip europiečiai solidariai stovi Lietuvos pusėje“.
