Smagus pasibuvimas su draugais tuomet dar 14-mečiui Airanui baigėsi nelaime – sprogdinant fejerverkus, sužalotos berniuko akys. Medikų prognozės buvo negailestingos, tačiau šiandien jo mama Aušra Leonavičienė džiaugiasi, kad neįmanoma tapo įmanoma – sūnus sveiksta po sudėtingos operacijos ir pradeda matyti net kaire akimi, kuri buvo pradėjusi nykti.
Lemtingą 2021-ųjų balandžio 7 dieną Aušra prisimena su siaubu, tačiau sako niekad nepraradusi tikėjimo ir vilties, kad viskas bus gerai.
Šiandien, su šeimos, artimųjų, draugų, „Išsipildymo akcijos“ ir visų neabejingų žmonių pagalba, Airanas grįžta į įprastą paauglišką gyvenimą ir nors dar tik sveiksta, tai suteikia labai daug vilties.
Visos šeimos gyvenimas prieš daugiau nei metus apsivertė aukštyn kojomis – paauglys netoliese esančiame miškelyje su draugais sprogdino fejerverkus, kai vienas jų lėkė tiesiai Airanui į veidą.
„Vaikas grįžo iš lauko, buvo sužeistas jo veidas, akys. Iškviečiau greitąją, mus nuvežė į ligoninę, kur pasakė, kad yra labai stipriai pažeistos akys“, – prisimena vaikino mama.
Siūlė pratintis prie aklųjų gyvenimo
Nuvykus į ligoninę, nustėro net medikai – tokius sunkius sužalojimų atvejus tenka pamatyti itin retai, todėl paauglys, sulaukęs neigiamo COVID-19 atsakymo, skubiai išgabentas į operacinę, kur 9 valandas medikų komanda darė viską, ką tik galėjo, kad akis pavyktų išgelbėti.
„Po operacijos mums pasakė, kad jis bus aklas. Tas pasakymas buvo tvirtas, šimtaprocentinis, kad jis bus aklas, nes jo akis surinko kaip „Lego“, – skaudžius medikų personalo žodžius pakartojo Aušra.
Tik sūnui perduoti to, ką jai pasakė medikai, A. Leonavičienė sako negalėjusi. Paklausta, kodėl, ji neranda tikslaus atsakymo:
„Žinau, kad įvyko didžiulė nelaimė, bet aš jam nesakiau, nežinau, gal tai šeštas jausmas, ar kažkas mane stabdė. Gydytojai sakė, kad viskas, nieko nebus, bet aš tylėjau. Gal nežinojau, kaip jam pasakyti.
Bet tikėjau, kad viskas bus gerai, nes išgyventi tokį stresą ir tokią nelaimę gali tik su tikėjimu, kad viskas bus gerai, nes kitaip išgyventi to yra neįmanoma.
Dabar galvoju, kaip gerai, kad aš jam nesakiau, nors ir įvyko nelaimė, jis yra protingas, gerai mokosi. Jis pats save kaltina, jam su tuo reikia gyventi.“
Iš pradžių pagalbos nereikėjo ieškoti toli – visi artimieji domėjosi, kur didžiausia tikimybė, jog pavyks patekti pas specialistus, kurie gali padėti Airanui. Artimiausia vieta buvo Kaunas. Ir nors Vilniuje medikai atkalbinėjo nuo sprendimo išvykti, Airano mama ir artimieji nepasidavė.
„Pasakėme, kad norime keliauti į Kauną, bet mums pasakė, kad nėra ten ko važiuoti, nes beviltiškiems ligoniams nėra reikalo užiminėti lovas.
Nežiūrint į tai, mes atsidūrėme Kaune, ten pasakė, kad viskas blogai, su kaire akimi ypač, kad ta akis nyks, laikui bėgant liks tuščia akiduobė, o dešine akimi jis sunkiai matys“, – pasakojo A. Leonavičienė.
Kairė akis pradėjo nykti
Nuvykus į Kauną paaiškėjo, kad sūnui galima atlikti operaciją, tačiau šansai, kad ji pavyks – vos 1–2 procentai. Vis dėlto, tai buvo pirmasis kartas, kai Airanas įrodė, kad jo noras gyventi ir matyti yra didesnis nei baimė, kad nepavyks:
„Po operacijos mums pasakė, kad ji pavyko labai gerai ir per kelias dienas jis dešine akimi turi pradėti reaguoti į šviesą. Airanui labai pasisekė, jį operavo nuostabus chirurgas, kuriam pavyko išgelbėti dešinės akies regą.
Dėl kairės akies buvo pasakyta, kad laukiame donoro, iš Italijos turi būti atgabenta ragena.“
Ragena taip ir neatkeliavo – po savaitės, praleistos Kaune, atėję medikai pasakė, kad donoro nėra, o kairė akis pradėjusi nykti. Tada atsivėrė visi keliai ieškoti pagalbos užsienyje, tik kur kreiptis – nežinia. Vis tik anksčiau išgirsti žodžiai, kad sūnus nematys, buvo tarsi kuras raketai pakilti ir paskatino dėti dar daugiau pastangų, kad tik pavyktų kiek įmanoma atstatyti regą.
„Visas pasaulis po įvykio Airanui padėjo ir po dviejų dienų mus priėmė Londone. Po 5 dienų buvo paskirta operacija. Operacijos tikslas buvo išgelbėtį kairę akį ir tai puikiai pavyko“, – džiaugiasi paauglio mama.
Šių metų balandžio gale Airaną operavo vienas geriausių pasaulyje specialistų. Atlikus kairės akies operaciją, kuri pavyko sėkmingai, gydytojai žada, kad Airanas matys kaire akimi.
„Dabar yra gijimo laikotarpis, Airanas su kaire akimi pradeda kažkiek matyti, negalima sakyti, kad jis mato vaizdą, bet šviesą, spalvas mato ir tai suteikia vilties, žinant, kad vietoj kairės akies turėjo būti tuščia akiduobė“, – kukliai sėkme džiaugiasi Airano mama.
Į gyvenimą kabinosi iš visų jėgų
Dabar kas 2–3 mėnesius tenka keliauti į Londoną, kad specialistai galėtų stebėti gijimo procesą, kuris užtruks nemažai laiko – akių gijimas vyksta lėtai. Paklausta, kaip Airanui pavyko atlaikyti operaciją ir kaip einasi jo gijimo laikotarpis, ji sako negalinti suprasti, iš kur sūnus semiasi tiek stiprybės:
„Nežinau, iš kur pas jį tiek stiprybės, aš net negalėjau žiūrėti į vaizdą, o jis laikėsi, mane ramino. Jis norėjo gyventi, norėjo bendrauti, kabinosi į gyvenimą. Jo optimizmas yra begalinis, kaip ir išmintis, subrendimas – per tuos metus jis labai subrendo, iš vaiko tapo suaugusiu žmogumi.“
Stebina ir Airano optimizmas, ir begalinis noras grįžti į normalų paauglišką gyvenimą – jis lanko mokyklą, su draugais eina žiūrėti filmus, naršo telefone – viskas įmanoma, kai susijungia begalinis noras ir į priekį žengianti medicina.
„Mes visus metus – tiek aš, tiek jis – lankėmės pas psichologus. Dabar yra toks etapas, kai jam to nereikia, jis yra be galo didelis optimistas, labai vertina tai, ką dabar turi, džiaugiasi, nes keturis mėnesius gyveno tamsoje“, – mažais džiaugsmais dalinasi ji.
Ir pati A. Leonavičienė neslepia, kad tai, ką pavyko pasiekti per metus, nors tai pareikalavo daug ryžto ir bemiegių naktų, o be šeimos, draugų, pažįstamų ir neabejingų žmonių pagalbos nebūtų pavykę, yra tikrų tikriausias stebuklas:
„Tai stebuklas, nes kai atsiduri situacijoje, kai tau pasako, kad tavo sūnus nematys, yra be galo sunku. Kai prisimenu tvirtus medikų pasakymus, kad jis nematys… Kita vertus, jeigu būtų pasakę, kad viskas neblogai, tereikia palaukti mėnesį ar du, aš būčiau tikėjusi ir laukusi, būtume likę Lietuvoje ir nebūtume tiek pasiekę.“
Šiandien Airanas vis dar sveiksta po sudėtingų akių operacijų, birželio 29 dieną jo laukia dar vienas vizitas pas specialistus Londone, tačiau tik vėliau paaiškės, koks tolimesnis gydymas bus reikalingas – kol kas padaryta viskas, kas buvo įmanoma, tačiau vilties nepraranda ir pats Airanas, ir visa jo šeima, artimieji bei draugai.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur; 1892 – 5 eur; 1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti:
AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt
