Už šią gyventojų gudrybę – bauda iki 600 eurų: nesilaikantiems naujų reikalavimų išsisukti nepavyks

Nuo sausio 1 d. daugelyje savivaldybių privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas – kai kuriose kitose savivaldybėse ši tvarka bus įgyvendinta vėliau. Pagal numatomus įstatymus, už netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriamos piniginės baudos. Vis dėlto, ne visos savivaldybės baudžia vienodai. 2023 m. Kauno savivaldybė išrašė virš 20 administracinių nusižengimų protokolų dėl netinkamai rūšiuojamų atliekų, tuo tarpu Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, jog siekia eiti švietimo ir informacijos, o ne baudų keliu.

Nuobaudos už netinkamą rūšiavimą numatomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK). 367 straipsnis „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“ numato baudą siekiančią nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, už padarytą atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Jei numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Nuo šių miesto savivaldybėse bus rūšiuojamos ne tik plastikinės, popierinės, metalinės ar stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos, bet ir maisto atliekos. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su didžiausių savivaldybių atstovais, siekiant sužinoti, kiek baudų praėjusiais metais buvo išrašyta už netinkamą atliekų rūšiavimą.

Kaune praėjusiais metais išrašyti 25 protokolai

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, 2023 m. netinkamai rūšiuojantiems asmenims buvo išrašyti 25 protokolai. Pasak savivaldybės atstovės, gyventojams pažeidus taisykles, visuomet yra skiriama piniginė bauda, mat įspėjimas nenumato.

Pasak savivaldybės atstovės, Kauno mieste maisto atliekos atskirai renkamos bus nuo birželio mėnesio. Iki to laiko gyventojai gali susipažindinti su nauja tvarka, o nuo birželio mėnesio pradžios, taip pat bus skiriamos baudos už netinkamą maisto atliekų rūšiavimą, pagal anksčiau minėtą ANK 367 straipsnį.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas – nesiekiame bausti

Kiek kitaip atliekų rūšiavimo klausimą vertina Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, Vilniaus miesto savivaldybė siekia ne bausti, o formuoti rūšiavimo įpročius švietimo ir informacijos sklaidos keliu.  

„Atliekų – įskaitant ir maisto atliekų – rūšiavimas pirmiausia yra gyventojų sąmoningumo klausimas, kiekvienas turi jausti moralinę pareigą rūpintis tvarumu ir gyvenamosios aplinkos ateitimi. Nors atsakomybė už nerūšiavimą yra numatyta, savivaldybės nuomone rūšiavimo įpročiai turi būti formuojami švietimo ir informacijos sklaidos, o ne baudimo keliu“, – teigiama savivaldybės atstovo atsakyme.

Klaipėdoje – 48 pažeidimai

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo komunikacijai Arūno Liubinavičiaus teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius praėjusiais metais surašė 48 administracinių nusižengimų protokolus už Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, iš jų – keturis už netinkamą rūšiavimą, kiti – už atliekų palikimą prie konteinerių ar kitus pažeidimus. Visiems pažeidėjam skirtos piniginės baudos nuo 15 iki 140 eurų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 367 str.

Pasak KRATC atstovo, šiuo metu Klaipėda baigia ruoštis maisto atliekų rūšiavimo pradžiai – viešose erdvėse įrengiami konteineriai maisto atliekų surinkimui, individualių valdų savininkams dalinami maisto rūšiavimo konteinerių komplektai: 10 l talpos virtuvinis kibirėlis ir 60 l lauko konteineris.

Vis dėlto, su kai kuriais individualių valdų savininkais kyla problemų – pasak KRATC atstovo, kai kurie gyventojai atsisako atsiimti rūšiavimo talpas.

„Yra individualių valdų savininkų, kurie atsisako iš KRATC priimti rūšiavimo įrangą. Šie gyventojai yra įspėjami apie galimas sankcijas. Jų sąrašai bus perduoti savivaldybei, kuri spręs, ką daryti su rūšiavimo pareigos nevykdančiais klaipėdiečiais“, – atsakyme rašė KRATC atstovas.

Vis dėlto, pasak KRATC atstovo A. Liubinavičiaus, savivaldybės viešosios tvarkos skyrius šiemet neskubės taikyti griežtų sankcijų už netinkamą maisto atliekų rūšiavimą.

„Bendruose savivaldybės ir KRATC specialistų pasitarimuose aptarta, kad šie metai bus pereinamieji, kai tiek sistemos administratoriai, tiek gyventojai turės prisitaikyti prie naujos rūšiavimo formos. Todėl pagrindinis tikslas – kuo sklandžiau pradėti maisto atliekų rūšiavimą, visokeriopai skatinti klaipėdiečių sąmoningumą, neskubant taikyti griežčiausių sankcijų“, – teigė A. Liubinavičius.

Savivaldybės rūšiuoja skirtingai

Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus teigimu, nuo gruodžio 11 d. iki gruodžio 28 d. buvo išdalinta virš 16 000 maišelių. Nuo sausio 2 d. dalijimas pradėtas ir kitose žmonių susibūrimo vietose – prie prekybos centrų, kiekvienoje seniūnijoje. Vietos yra paskelbtos internetiniame puslapyje atliekuetiketas.lt.

Šie pokyčiai aktualiausi sostinės daugiabučių gyventojams – žmonėms, kurie patys kompostuoja maistines atliekas, maišelių atsiimti nereikės.

Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.

Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių – tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį.

Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.

Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.

Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti.

Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.).

Tačiau per metus surenkama tik 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų.

www.tv3.lt

Site Footer