7 eurai už braškių kilogramą daliai lietuvių nė motais: „Malonumas nuo kokybiško daikto yra ilgesnis“

Dėl aukštų maisto produktų ir paslaugų kainų dejuojantys lietuviai dažnai ir patys prisideda, kad kainos augtų be jokios realios priežasties. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai po pandemijos vasarą ne tik pasileido plaukus, bet ir plačiai atvėrė pinigines ir švaisto pinigus ten, kur galėtų sutaupyti, ar laisva valia juos atiduoda nesąžiningiems pardavėjams.

Kiti nuolankiai sutinka ir permoka už paslaugas ar maistą: už šaltibarščių porciją ploja 8 eurus, o kilogramą braškių – 7. Toks kai kurių gyventojų nepamatuotas dosnumas ir skatina pasipelnyti siekiančius verslininkus dar labiau kelti kainas.

Palangos vasaros sezono vinimi virtęs apžvalgos ratas stebina poilsiautojus ne tik kvapą gniaužiančiais vaizdais, bet ir savo kainomis. Prieš pusantro mėnesio verslininkai žadėjo nelupikauti – už 10-imt minučių sukimosi suaugusiam žmogui prašyti 10 eurų. Tačiau pinigų kvapą, matyt, užuodę verslininkai nusprendė nepraleisti progos pasipinigauti, kainą dabar pakėlė beveik 50-čia procentų iki 14-os eurų.

„Daugoka, aš manau, kad daugoka, kas liečia vaiko kainas, galėtų būti ir pigiau“, – kalbėjo Palangoje sutikta moteris.

„Į Gubalovką pakilti gal 6 eurų nekainavo, o visas tas apžvalgos ratas dar pigesnis. Šiek tiek čia atrodo daugoka“, – sakė J. Basanavičiaus gatvėje vaikščiojusi mergina.

„Nuolatos turim didesnę, mažesnę eilę, laisviau ateinant dienos metu, o vakarais tenka palaukti eilutėje. Natūralu, kad sezoninės kainos, jos kinta, ir jeigu buvo 10 eurų prie ko mes grįšime rugsėjo 15-ą dieną“, – aiškino „Rota Fortuna“ vadovas Dainius Drungilas.

Kainomis pasibaisėję poilsiautojai vardija sunkiai protu suvokiamas verslininkų įžūlumo apraiškas. Kartais kai kurie net ir už bulvinius blynus sugeba nulupti po beveik 20 eurų.

„Batutas, 20 minučių – 8 eurai, atrodo brangoka“, – sakė moteris.

„Šaltibarščiai 8 eurai, brangoka“, – kalbėjo vyras.

Panašių pavyzdžių galima rasti ne tik kurortuose. Štai šiuo metu pagrindinėse Vilniaus turgavietėse kilogramo braškių kaina nusistovėjusi.

„Braškės kainuoja 4 eurus, jeigu daugiau perka, po 3,50 atiduodam“, – aiškino pardavėjo Ana.

„Šiaip dabar pats pikas, tai tikrai žmonės daug perka. Šiuo metu 4, trys su puse, yra ir po tris eurus“, – teigė pardavėja Gabija.

Braškės – 7 eurai

Tačiau sostinės centre, kur gausu neskaičiuojančių ir negalvojančių žmonių, šalia prekybos centro iš jų įžūlesni braškių perpardavinėtojai lengva ranka už kilogramą braškių plėšia ir 7 eurus.

„Kam patinka, kas ragavo, tai grįžta“, – teigė braškių pardavėja.

Nors dauguma gatvėje sutiktų praeivių aiškino, kad tiek mokėti – per brangu, yra ir tokių, kuriems tokia kaina adekvati.

„Kokybė yra daug svarbiau už kainą. Malonumas nuo kokybiško daikto yra ilgesnis, negu malonumas nuo mažos kainos“, – sakė vyras.

Pinigus  skaičiuojantys suvalkiečiai ne tokie kvaili, todėl čia tokių spekuliantų nėra, ir už tas pačias braškes, medų ir kitas prekes jie moka daug pigiau nei vilniečiai.

„Štai braškės Marijampolėje kainuoja daug pigiau nei sostinėje, brangesnių nei 3 eurai už kilogramą nepavyko rasti, o galima nusipirkti net ir už eurą“, – pasakojo žurnalistė Geda Kumžienė.

Kol pirksime, tol kils

Ekonomistai kerta tiesiai šviesiai: kol atsiras tokių žmonių, kurie negalvodami permokės už prekes ir paslaugas, tol kainas gudrūs verslininkai ir kels.

„Tokia yra rinkos kaina ir pirkėjai tą sumoka. Ir jie duoda ženklą pardavėjui, ar paslaugos tiekėjui, kad viskas yra gerai ir sandoris vyksta. Paslaugų tiekėjai pajaučia, ar sumažėja pirkėjų, ar nesumažėja. Jeigu nesumažėja, yra viskas vadinasi gerai ir galima toliau važiuoti“, – teigė „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Vienareikšmiškai prisidedame prie infliacijos auginimo. Padidėjusios mūsų pajamos lemia kainų augimą. Kadangi norime atiduoti pinigus, pinigus visą laiką yra žmonės, kurie nori pasiimti“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Išlaidaujančius lietuvius specialistai vadina COVID-19 pandemijos pasekme.

„Mes po dvejų metų galime gauti daugelį paslaugų be ribojimų. Tai labai susiję su kelionėmis, su išėjimu į miestų centrus, pavalgyti, pabendrauti su draugais, praleisti laiką“, – aiškino T. Povilauskas.

Ekonomistai pabrėžia, kad lietuviai pasižymi ypatingu nuolankumu engėjams ir netaupumu visoje Europos Sąjungoje.

„Šiais metais iš esmės yra 5-ių mėnesių duomenys. Matom, kad žmonių sąskaitos, pilnėja daug lėčiau negu ankstesniais laikotarpiais, žmonės vis dar išlaidauja“, – kalbėjo „SEB“ ekonomistas.

Specialistai netiki, kad vasaros pramogų ar kurortų kavinių patiekalų kainos šiemet trauksis. Esą paslaugių ir prekių vartojimas galėtų sumažėti tik atėjus rudeniui.

Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje. 

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer